Besidžiaugiant šiltais orais pamirštame saugumą, elementarus rankų plovimas prieš valgį gali išgelbėti nuo sunkių susirgimų, ar net ligoninės, tai ypač aktualu vaikams, kurie dažnai leidžia laiką lauke, smėlio dėžėse, ar glosto gyvūnus. Vasara, dažniau nei kitais metų laikais, padaugėja apsinuodijimo maistu ir žarnyno infekcijų atvejų, dažniausiai dėl namų sąlygomis gaminamo maisto. Norint valgyti ne tik skaniai, bet ir saugiai reikia laikytis elementariausių higienos taisyklių: plauti rankas prieš gaminant maistą, naudoti švarius įrankius maisto ruošai, vengti kryžminės taršos, maistą turėtų ruošti asmuo neturintis užkrečiamų ligų požymių (vėmimas, viduriavimas, temperatūra, neaiškios kilmės bėrimai). Maistas gali užsiteršti per nešvarias pjaustymo lenteles ir peilius, indus, neplautas rankas, netinkamai laikant neuždengtą maistą šaldymo įrenginyje, nešvarias pašluostes, maisto gamybos įrenginius ir kt.
Gaminant maistą, slaugant, gydant ligonius labai svarbu, kad rankos būtų švarios, be žiedų, trumpais nagais, nes kitaip neužtikrinsime tinkamos higienos, ko pasekoje didėja rizika susirgti žarnyno užkrečiamomis ligomis.
Pavojingiems mikroorganizmams užkirsti kelią patekti ant maisto produktų padeda kiek įmanoma dažnesnis su maistu besiliečiančių paviršių valymas, maisto gamybai naudojamos įrangos, prietaisų bei įrankių tinkama priežiūra. Po plovimo drėgnus paviršius svarbu gerai nusausinti vienkartiniais rankšluosčiais, kad nesusidarytų palankios sąlygos mikrobams daugintis.
Palankiausia temperatūra mikroorganizmams daugintis yra nuo 5-60 0C, todėl reikia vengti laikyti maisto produktus tokioje temperatūroje norint užtikrinti jo saugumą. . Užšaldytus produktus, žaliavas ir pusgaminius galima atšildyti tik šaldytuve, mikrobangų krosnelėje arba po šaltu tekančiu vandeniu (produktas turi būti sandariai įpakuotas). Atitirpinti kambario temperatūroje nesaugu, nes mėsa, žuvis praranda daug sulčių, sparčiai dauginasi mikroorganizmai ar jų toksinai ir nukenčia produkto kokybė. Negalima pakartotinai sušaldyti atšildytų maisto produktų.
Ruošiant karštus patiekalus ar produktus, temperatūra patiekalo viduje šiluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 °C – tuomet maistas laikomas paruoštu ir saugiu. Patiekiamas karštas maistas turi būti laikomas ne ilgiau kaip 4 valandas ir ne žemesnėje kaip 68 °C temperatūroje. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų. Jei tokį maistą vėliau apdorojate termiškai, tai jį reikėtų suvartoti per 1 valandą. Nelaikykite virto ar troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas. Nedėkite neįpakuoto maisto tiesiai ant lentynos, nes taip galite jį užteršti pavojingais mikroorganizmais.
Užtikrinant maisto saugumą reikia žinoti, kad negalima kartu laikyti kvapus skleidžiančių (pvz., silkė, rūkyta žuvis) ir kvapus sugeriančių (kiaušiniai, pieno produktai) maisto produktų. Šaldytuve būtinai turi būti atskirti žali ir šiluma apdoroti maisto produktai, nes mikroorganizmai, esantys žaliuose maisto produktuose, gali patekti ant kitų produktų ir juos užteršti. Geriausia juos laikyti atskirose sandariai uždarytose dėžutėse, pakuotėse, maistinėje plėvelėje ar stikliniuose induose. Svarbu stebėti galiojimo laiką. Šaldytuve per ilgai laikomų maisto produktų šaltis neapsaugo nuo gedimo, o tik sulėtina gedimo procesus. Neperkraukite šaldytuvų ir laikykite tik tam tikrą produktų kiekį, kuris yra numatytas šaldytuvo instrukcijoje. Šaltas oras šaldytuve turi cirkuliuoti laisvai ir vienodai šaldyti produktą iš visų pusių. Šaltus, neapdorotus šiluma maisto produktus ir patiekalus šaldytuve galima laikyti ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje 24 valandas. Daržovių salotos be padažo yra laikomos ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje iki 12 valandų, o su padažu – iki 3 valandų.
Šviežių vaisių, uogų ir daržovių sauga užtikrinama jas kruopščiai plaunant po tekančiu geriamuoju vandeniu. Salotų lapus rekomenduojama plauti kiekvieną atskirai, kad galėtumėte būti tikri, kad tarp lapų neliko smėlio dalelių, muselių ar kitų teršalų. Itin žemėtas prieskonines žoles, daržovių lapus, šakeles galima iš pradžių trumpam pamerkti į dubenį su pasūdytu vandeniu, kad greičiau atmirktų nešvarumai, o po to kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu. Ypatingai žemėtiems šakniavaisiams rekomenduojama iš pradžių mechaniškai peiliu pašalinti žemes, purvą, po to nuplauti tekančiu vandeniu, jeigu reikia – daržovių odelę galima švelniai nugremžti kempine ar šepečiu ir dar kartą gerai nuplauti tekančiu vandeniu arba nulupti, nuskusti.
