Pyktis – natūrali žmogaus emocija. Vaikai, kaip ir suaugusieji, išgyvena pykčio emociją. Tačiau suprasti ir valdyti šią emociją, ypač vaikams, gali būti sudėtinga užduotis. Labai svarbu pripažinti, kad vaikų pyktis nėra savaime blogas. Svarbiausia yra pykčio išraiška ir valdymas. Tad suaugusieji, gali padėti vaikams atpažinti bei tinkamai išreikšti pyktį. Pateikiami 10 būdų, ką galima daryti, kad vaikams pykčio emociją būtų kuo lengviau išgyventi.
- Gilus kvėpavimas 4 – 7 – 8. Ši technika moko vaikus sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Kartu su vaiku įkvepiame per 4 sekundes, sulaikome kvėpavimą 7 sekundes ir tuomet per 8 sekundes iškvepiame. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti pykčio intensyvumą, sulėtindamas širdies plakimą ir sumažindamas kraujospūdį. Tai nukreipia vaiko dėmesį nuo pykčio priežasties ir suteikia ramybės jausmą.
- Piešimo terapija. Dailės terapija yra vienas geriausių pykčio valdymo metodų vaikams. Tai leidžia vaikams išreikšti savo emocijas per kūrybines veiklas, tokias kaip tapyba, piešimas, lipdymas iš molio. Pasiūlykite vaikui nupiešti savo emocijas, nulipdyti iš molio ar plastilino situacijas, kuomet vaikas supyko. Suteikite vaikui kuo daugiau laisvės kuriant: pieškite pirštais, kempinėle, lipdykite koliažus iš žurnalų ir pan. Meninė raiška yra saugus būdas vaikams tyrinėti ir išlaisvinti savo emocijas, sumažinti pykčio jausmą.
- „Pykčio seklys“. Tai yra veiksmingas būdas, kuris padeda vaikams suprasti, kas sukelia pyktį ir kaip į jį reaguoti. Pasiūlykite vaikui užrašyti arba nupiešti situacijas, kuomet jis supyko. Aptarkite, kas nutiko prieš supykstant ir kokia buvo vaiko reakcija (šaukė, trenkė, kando ir pan.). Susitarkite, kaip tinkamai reikia išreikšti savo pyktį. Tokiu būdu vaikas išmoks sąmoningai atskirti savo pykčio emociją ir ką daryti supykus.
- Vaidmenų žaidimai. Žaidžiant vaidmenų žaidimus, imituojamos realios situacijos ir tokiu būdu išmokstama, kaip tinkamai reaguoti supykus. Sukurkite scenarijus, kurių metu įmanoma supykti. Vaidinkite kartu su vaiku ir po to aptarkite, kuris pykčio reiškimo būdas vaikui patiko labiausiai. Vaidmenų žaidimai suteikia galimybę vaikams išmokti tinkamai reaguoti tam tikrose situacijose. Toks pasirengimas vaikams suteikia ramybę, pasitikėjimo savimi jausmą bei taip sumažinama pykčio protrūkio tikimybė.
- Fizinė veikla. Fizinis aktyvumas (joga, bėgimas, krepšinis, futbolas ir pan.) suteikia galimybę konstruktyviai išlaisvinti susikaupusią energiją bei įtampą. Kartu su vaiku galite bėgioti, atlikti jogos pratimus, pažaisti futbolą, krepšinį. Reguliarius fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą bei pagerina nuotaiką. Taip pat skatinamas endorfinų, natūralių nuotaikos kėlimo hormonų, išsiskyrimas, kuris prisideda ir prie pykčio malšinimo. Fizinis judėjimas padeda nukreipti mintis nuo pykčio priežasties bei padidina atsipalaidavimo jausmą.
- Nusiraminimo dėžutė. Su vaiku sukurkite individualią Nusiraminimo dėžutę. Į ją įdėkite įvairius nusiraminimo, antistresinius žaisliukus, pvz., minkšti kamuoliukai, dėlionės, spalvinimo knygelės, žaisliukai iš įvairių medžiagų. Nusiraminimo dėžutę leiskite užpildyti vaikui pačiam. Dėžutė suteikia vaikui pasitikėjimo jausmą , nes jis žino, ką gali daryti supykęs.
- Laikas sau. Užuot supykusį vaiką sodinę ant kėdutės ar liepę eiti ir „apgalvoti savo elgesį“, sukurkime tokią vietą namuose, kurioje vaikas gali nurimti ir turi galimybę pabūti su jam artimu žmogumi. Laikas, kai vaikas gali pakalbėti apie savo jausmus ar tiesiog pabūti šalia artimojo, padeda jaustis išgirstam, suprastam bei neatstumtam. Tai padeda greičiau nurimti ir suprasti savo emocijas.
- Dėmesingumas ir meditacija. Tai yra pagrindiniai pykčio valdymo būdai, padedantys sutelkti dėmesį į dabartį ir ugdyti savo minčių bei jausmų suvokimą. Mokykite vaikus pagrindinių dėmesingumo pratimų, pvz., sutelkti dėmesį savo kvėpavimą, stebėti aplink esančius daiktus, išgirsti girdimus garsus „čia ir dabar“. Taip pat galima pasitelkti įvairias meditacijas iš interneto. Dėmesingumas ir meditacija padeda vaikams reaguoti į situacijas ramiai, o ne impulsyviai.
- Emocinio rato sukūrimas. Šis ratas padeda vaikams tyrinėti ir suprasti emocijas. Kaip pasigaminti emocijų ratą? Ant popieriaus lapo nupieškite apskritimą ir padalinkite jį į tiek dalių, kiek emocijų norite matyti. Kiekvieną dalį nuspalvinkite skirtinga spalva, nupieškite ar priklijuokite paveiksliuką, kuris atspindi emociją. Turint Emocijų ratą, vaikas gebės atpažinti savo emociją. Taip pat, tai padeda tėveliams suprasti, kaip šiuo metu jaučiasi jų vaikas.
- Tai yra stiprūs, teigiami teiginiai, kuriuos kartojant, keičiasi požiūris. Kartu su vaiku sukurkite afirmacijų sąrašą. Keletas pavyzdžių: „Aš gebu suvaldyti savo pyktį“, „Aš esu mylimas“, „Aš esu vertingas“, „Man pavyks tai padaryti“. Afirmacijos padeda didinti pasitikėjimą savimi bei savigarbą. Teiginių kartojimas pykčio metu, gali padėti pakeisti neigiamas mintis į pozityvesnes ir raminančias.
Naudinga žinoti, kad labai dažnai už pykčio emocijos slepiasi visai kitos emocijos, kurias kartais sudėtinga vaikams suprasti ir identifikuoti. Būtent dėl to, su vaikais reikia kalbėti apie jaučiamas emocijas „čia ir dabar“. Kartais tėveliams atrodo, kad vaikas tiesiog pyksta, o iš tikrųjų, vaikas labai liūdi, arba kažko bijo ir pan. Skirtos 10 minučių per dieną su savo vaiku, pakalbant apie emocijas, gali padėti palaikyti tvirtesnį abipusį ryšį, vaikai greičiau susitvarkys su iškilusiais sunkumais bei labiau savimi pasitikės.
