Šiame skubančiame pasaulyje, neretas žmogus yra susidūręs su panikos atakomis ar bent jau kažką apie tai girdėjęs. Panikos ataka pasireiškia stipriu baimės ar nerimo jausmu. Šis jausmas lydimas fizinių pojūčių: dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, trumpi įkvėpimai. Jaučiama, kad nutiks kažkas blogo, nors ir nėra jokios realios grėsmė
Panikos ataka gali tęstis nuo 5 min. iki 20 min. Kartais panikos atakos gali įvykti viena po kitos ir tuomet asmeniui atrodo, kad tai trunka daug ilgiau. Vienas nemaloniausių jausmų po panikos atakos – baimė, kad ji pasikartos.
Taigi, kaip atpažinti, kad tai yra panikos ataka? Panikos atakos simptomai:
* greitas širdies plakimas;
* krūtinės skausmas;
* galvos svaigimas;
* karščio bangos arba šaltkrėtis;
* pykinimas;
* galūnių tirpimas ar dilgčiojimas;
* drebulys;
* dusulys;
* skrandžio skausmas;
* prakaitavimas.
Asmenys, kurie patyrė panikos atakas, dar išskyrė šiuos pojūčius:
* kontrolės jausmo praradimas;
* jausmas, kad mirs;
* jaučiasi atitrūkę nuo savo kūno bei aplinkos.
Dauguma žmonių, panikos atakas apibūdina jausmu, kad tuoj nutiks širdies smūgis arba jie tuoj numirs. Tas jausmas būna toks stiprus, kad žmonės kviečiasi pirmąją pagalbą, ypatingai tuomet, kai panika ištiko pirmąjį kartą.
Praėjus panikos atakai, jaučiami tokie simptomai: nuovargis, kūno įsitempimas arba drebulys. Kai kurie simptomai lieka ir po kelių dienų. Emociškai, asmenys jaučiasi išsekę, ypač jautrūs, susirūpinę, nes žino, kad bet kada panikos ataka gali pasikartoti.
Panikos ataka gali ištikti be jokios priežasties ir bet kuriuo metu, tačiau kartais stresoriai, pvz., fobija, gali iššaukti panikos ataką.
Labai dažnai panikos ataka yra sumaišoma su nerimo jausmu. Nerimas jaučiamas daug ilgiau nei panikos ataka. Jį galima jausti dienas, savaites ar net mėnesius. Nerimo simptomai pasireiškia palaipsniui, ne staigiai ir jie yra mažiau intensyvūs nei panikos atakos.
Nerimo simptomai:
* nervingumas;
* dirglumas;
* padažnėjęs širdies plakimas;
* greitas kvėpavimas;
* drebėjimas;
* prakaitavimas;
* artėjančio pavojaus jausmas;
* miego sutrikimai;
* susikaupimo problemos.
Nėra tiksliai aišku, dėl kokių priežasčių asmenys patiria panikos atakas ir nerimą, tačiau įtakos turi genetika, medicininių bei išorinių priežasčių derinys. Mokslininkai išskiria šias priežastis:
* aplinkos veiksniai (pvz., darbo pobūdis, šeiminė padėtis ir pan.);
* alkoholio, narkotikų atsisakymas;
* lėtinės ligos ir skausmas;
* medikamentų šalutinis poveikis;
* fobijos (pvz., tam tikrų situacijų baimė);
* traumos;
* per didelis stimuliatorių vartojimas (pvz., kofeinas).
Taip pat galima išskirti panikos atakų rizikos veiksnius:
* šeimoje yra asmenų, kurie patiria panikos atakas;
* kitos psichinės sveikatos problemos, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas ar nerimo sutrikimas;
* lėtinės ligos, tokios kaip skydliaukės sutrikimas, diabetas ar širdies liga;
* nesaikingas alkoholio ar narkotikų vartojimas;
* stresiniai įvykiai;
* patirta trauma.
Ką mes galime padaryti, kad panikos ataka pasikartotų kuo rečiau?
* sumažinti kasdienius stresorius;
* apriboti alkoholio ir kofeino vartojimą;
* sveikas maistas ir subalansuota mityba kasdien;
* miegoti 8 valandas per parą;
* praktikuoti meditaciją, jogą ar gilų kvėpavimą;
* turėti artimoje aplinkoje asmenis, kurie išklausytų bei emociškai palaikytų.
Kas gali padėti panikos atakos metu?
* Giliai kvėpuoti.
* Priminti sau, kad tai praeis, tai netrunka ilgai.
* Būti saugioje sau vietoje.
* Kartoti raminančias sentencijas, pvz.: „Aš išgyvensiu“, „Aš galiu“ ir pan.
* Sutelkti dėmesį į bet kokį objektą; pvz., medžio lapas, gėlė ir pan.
* Liesti ką nors švelnaus, malonaus.
* Reguliari fizinė veikla.
* Kartojantis panikos atakoms, kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Straipsnį, pagal psichologinę literatūrą, parengė
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė
Erika Paškauskaitė