Arbata – tai dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Rytuose arbata jau tūkstančius metų yra laikoma geros sveikatos, laimės ir išminties šaltiniu. Kaip rašė senovės kinų filosofai arbata džiugina sielą ir padaro gyvenimą gražesnį. Arbata turi teigiamą poveikį sveikatai. Ji yra puiki alternatyva kavai, nes arbatoje yra mažiau kofeino. Visgi būtina žinoti, kad gydomosios savybės priklauso nuo arbatos ruošimo būdo ir trukmės.
Juodoji ir žolelių arbata yra plikoma iškart užvirusiu vandeniu. Ruošiant žaliąją arbatą reikia šiek tiek palaukti, nes joje yra vitaminų, kurie skyla užpylus verdančiu vandeniu. Kai kuriose šalyse žalioji arbata užpilama ir šaltu vandeniu. Užplikius arbatą rekomenduojama palaukti ne ilgiau 5 minučių, kadangi arbatžoles palaikius ilgiau, išsiskiria daugiau tanino ir arbata pasidaro karti, nebemaloni gerti. Norint, kad arbatos poveikis būtų raminantis, arbatžoles reikėtų palaikyti 5 minutes. Jeigu pageidaujate, kad ji turėtų stimuliuojantį poveikį, pakanka 3 minučių.
Sveikiausios arbatžolės yra tos, kuriose nedidelis kofeino kiekis, bet gausu antioksidantų. Žolelių arbatos pasižymi didele gydomųjų savybių įvairove ir atitinka kiekvieno žmogaus poreikius.
Arbatos nauda sveikatai:
- Mažina stresą. Ekspertai iš Londono nustatė, kad juodoji arbata puikiai padeda stresinėse situacijose. To priežastis – ji slopina tokių streso hormonų kaip kortizolis išsiskyrimą. Stresą padeda mažinti ir tokios raminančios žolelių arbatos kaip melisos, valerijonai, pipirmėtė, ramunėlės.
- Stiprina dantis ir kaulus. Viename žaliosios ir juodosios arbatos litre yra 1 mg fluoro. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad ši medžiaga trukdo daugintis kariesą sukeliančioms bakterijoms. O kitos arbatos medžiagos, vadinamieji polifenolai, slopina bakterijų dauginimąsi ryklėje ir pašalina negerą burnos kvapą. Be to, arbata pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis.
- Stiprina imuninę sistemą. Arbatų, kurios stiprina imunitetą, yra daugybė, tad galima rinktis įvairių arbatžolių ir vaistažolių mišinius pagal savo skonį. JAV mokslininkai išsiaiškino, kad arbata saugo nuo infekcijų, stiprina imunitetą. Arbatos mėgėjų kraujo tyrimai parodė, kad jų kraujyje penkis kartus daugiau antibakterinių proteinų nei žmonių, kurie jos negeria. Juodoji arbata taip pat stimuliuoja mūsų imuninės sistemos ląsteles, kurios aptinka kenksmingas medžiagas ir jas sunaikina. Imunitetui stiprinti tinka ir citrinos, imbiero ir medaus arbata.
- Stiprina širdį. Per penkerius metus trukusius tyrimus olandų mokslininkai nustatė, kad žmonėms, per dieną išgeriantiems keturis penkis puodelius žaliosios arbatos, širdies infarkto rizika sumažėja iki 57 procentų. Arbatos augalinės medžiagos (flavonoidai) atkemša ir išvalo kraujagysles. Tačiau kraujagysles saugantis arbatos poveikis išlieka tik tuomet, kai ji geriama be pieno.
Arbatos saldinimas
Ne visi arbatą saldina. Truputis cukraus pagerina arbatos skonį. Nedidelis kiekis cukraus yra ir žaliuose arbatžolių lapeliuose. Termiškai apdorojant arbatžoles šis cukrus dega ir virsta karamele, todėl arbata kvepia. Didelis cukraus kiekis naikina vitaminą B1. Taigi, geriau arbatą gerti su nedaug cukraus, o dar geriau – su medumi, kadangi jis 20 % pagerina arbatžolėse esančių medžiagų pasisavinimą organizme.
Tačiau arbatai, kaip ir visoms maisto medžiagoms, yra normos ribos. Su arbata žmogus gauna kofeino, kurio perteklius nėra naudingas. Todėl arbatos persigerti taip pat nesveika. Iki keturių puodelių juodosios arbatos per dieną yra sveika. Žaliosios arbatos jų gali būti ir penki. Jei išgersime per daug, rizikuojame pajusti nervinį drebulį. Todėl per dieną nepatariama išgerti daugiau nei 10 puodelių arbatos.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
