2013 rugsėjo 1 d. sutinkame Mokslo ir žinių dieną, kuomet paprastai moksleiviams ir studentams prasideda mokslo metai ir studijos. Jau 2006 metais buvo priimtas įstatymas, kuris įtvirtino absoliutų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną, šitaip parodant, kad mokslas negali būti siejamas su alkoholio vartojimu. Po dvejų metų absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną buvo pakeistas į šiuo metu galiojantį draudimą, įtvirtintą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 10 p., kuris draudžia Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.
Nežiūrint visų galiojančių alkoholio vartojimą ribojančių įstatymų, Lietuvoje, kaip ir beje daugelyje Europos šalių, alkoholio vartojimas išplito, plinta jis ir dabar. Mūsų valstybėje blaivumas nei tarp suaugusių, nei tarp paauglių nėra populiarus.
Prasidėjus mokslo metams, vaikai mokykloje praleidžia daugiausiai laiko, todėl alkoholizmo profilaktika čia būtina. Net pradinukai žino, kas yra alkoholis, nes matė, kaip atrodo bei elgiasi nuo jo vartojimo apsvaigę suaugusieji. Beveik visi vyresniųjų klasių moksleiviai yra ragavę alkoholinių gėrimų ir pajutę jų vartojimo įtaką savo organizmui bei elgsenai.
Diegdami elgesio normas, dažnai mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys mokykloje, suka galvą, kaip pradėti teikti šią informaciją, ką ir kaip kalbėti su moksleiviais apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, socialinius bei psichologinius šių medžiagų vartojimo padarinius, kokiais metodais formuoti motyvus ir gebėjimą pasipriešinti raginimui paragauti alkoholio, kaip išmokyti vaikus pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, propaguoti gerą nuotaiką, savijautą, parodyti sveikos gyvensenos be cigarečių, alkoholio ir narkotikų privalumus.
Diskusijos ir pokalbiai turėtų vykti atsižvelgiant į moksleivių amžių, pavyzdžiui, 6 – 9 metų vaikai dažnai yra geros nuomonės apie save, jiems patinka mokykla, pasaulis atrodo toks, kokį jie nori matyti, o ne toks, koks yra, jiems sunku dar suprasti, kas įvyks ateityje, todėl ir pokalbiai turėtų vykti ,,čia ir dabar”. Jie šiuo metu labai domisi savo kūno sandara, todėl diskusija gali būti apie gerą sveikatą ar kas jai kenkia. Jie pasitiki suaugusiais, todėl reikia išaiškinti, kad ne visais suaugusiais verta pasitikėti, kad ne visa yra gera, ką šie siūlo ar verčia daryti.
10 -12 metų vaikams patinka faktai. Jiems svarbu žinoti, kas, kaip ir kodėl veikia. Labai svarbūs tampa draugai, kurie gali nulemti jų interesus, norus. Todėl tam, kad patikėtų informacija, vaikai turi gauti faktais pagrįstą tiesą, išmoktų įgyti motyvų pasipriešinti bendraamžių siūlymams išgerti.
13-15 metų moksleiviams kyla identifikacijos klausimų. Pradedama domėtis ateitimi, suprasti, kad veiksmas turi pasekmes, kyla egzistencijos klausimų, dažnai konfliktuoja su suaugusiais. Paaugliams labai svarbi emocinė parama ir geras suaugusio žmogaus elgesio modelis. Kad paaugliai tinkamai suprastų draudimą, suaugusiųjų įtaka turi būti didesnė, nei bendraamžių.
16 -18 metų moksleiviai galvoja apie ateitį, kuria karjeros planus, geba abstrakčiai mąstyti. Rūpimus klausimus jie jau nori aptarti su suaugusiais, siekia gauti jų pritarimą, tačiau bendraamžių įtaka vis dar išlieka. Svarbu suaugusiems nevengti diskusijų, išklausyti jų nuomonės, padėti suprasti, kad alkoholis gali pražudyti jų ateitį.
Suaugusiems gali atrodyti, kad nedaro labai didelės įtakos vaikams, tačiau tyrimai rodo, kad dar visai ankstyvame amžiuje vaikams kyla mintys apie alkoholį ir formuojasi jų požiūris. Jei mokykloje formuojamos teisingos nuostatos, o už mokyklos ribų susiduria su kitokiu auklėjimu, nesunku suprasti, kad įdėtos pastangos ugdymo įstaigoje visiškai nieko nelems, siekiant apsaugoti nuo pražūtingo alkoholio vartojimo. Vaikus galima apsaugoti nuo neigiamo išgėrinėjimo poveikio, jei jų ryšys su šeima ir tėvais yra stiprus:
– yra būtina pastebėti ir girti teigiamą elgesį!
– reikia rodyti sveiką pavyzdį!
– reikia turėti teisingą supratimą apie neigiamą alkoholio poveikį!
Kai kuriems tėvams atrodo, kad jei ankstyvoje paauglystėje jie vaikams leis išgerti nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų, jų vaikams formuosis atsakingas požiūris į alkoholį.
Šis teiginys nėra moksliškai įrodytas. Tačiau moksliškai yra įrodyta tai, kad kuo anksčiau vaikas pradeda gerti, tuo didesnė yra tikimybė, kad jis (ji) susidurs su rimtomis, su alkoholiu susijusiomis problemomis tolesniame gyvenime.
Egzistuoja visa eilė kitų, su alkoholiu susijusių rizikų, apie kurias reikėtų žinoti:
Vėlyvosios paauglystės metais tebesivysto žmogaus smegenys, o tam tikros jų dalys tampa pilnai išsivystę tik jam (-ai) įžengus į trečiąjį dešimtmetį;Smegenų dalys, kurios užsiima planavimu ir sprendimų priėmimu subręsta vėliau, kaip ir ta dalis, kuri valdo ilgalaikę atmintį ir mokymąsi. Vartodami alkoholinius gėrimus, jaunuoliai gali sutrukdyti normaliam šių smegenų dalių vystymuisi.Jauni žmonės dažniausiai yra mažesnio ūgio ir svorio nei suaugusieji, ir kadangi dėl šios priežasties alkoholio koncentracija jų organizmuose yra didesnė, jie greičiau pajunta alkoholio poveikį ir jaučia jį ilgiau. Jauniems žmonėms taip pat gali būti sunkiau kontroliuoti savo išgėrinėjimą ar priimti dėl jo sprendimus.Alkoholis yra siejamas su depresija.
Informaciją paruošė Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras