Kai suaugusieji galvoja apie mokyklą, jie turi galvoje skaitymą, rašymą, skaičiavimą, darbelius. Vaikams atrodo kitaip. Jiems mokykla tai ne tik abėcėlė, ne tik du kart du arba pačių pagamintas drakonas, kurį jie su pasididžiavimu rodo. Mokykla – tai daug daugiau… Reikia sugyventi su kitais berniukais ir mergaitėmis, reikia rasti savo vietą socialinėje struktūroje. Vaikas dabar patiria sėkmę ar nesėkmę matant kitiems. Išmokti pripažinti ir atmesti – tai tikras iššūkis šiuo ilgo kelio etapu, kuris veda į suaugusiųjų pasaulį.
Kaip gi jaučiasi pats vaikas? Jei jūsų vaikas – pirmokėlis, jo savijauta ir nuotaika labai priklausys nuo to, ką jis girdėjo apie mokyklą namuose iš jūsų, tiek iš vyresnių brolių, sesių, ką darželyje pasakojo auklėtojos. Kalbėdami su vaiku apie mokyklą, venkite bauginančių frazių. Suaugusieji kartais juokaudami pasako: „Na va, baigėsi tavo katino dienos, į mokyklą teks eiti”. Arba supykę, kai vaikas elgiasi netinkamai, mesteli komentarą: „Pamatysi, kaip mokykloje bus, negalėsi ten taip neklausyti”. Gailėdami vaiko, tėvai gali tai išreikšti žodžiais: „Vai, koks tu vargšelis, dabar tai prasidės kančių kelias”. Tokios frazės vaiką gali gąsdinti. Jų prisiklausęs mažylis gali visiškai rimtai pareikšti, kad į jokią mokyklą jis nieku gyvu neis. Paieškokite pozityvių mokyklos pusių ir jas įvardinkite vaikui. Kalbėkite, kad mokykloje jis sužinos daug naujų dalykų, turės galimybę susipažinti su vaikais. Juk smagu išmokti to, ko dar nemoki, linksma žaisti per pertraukas ir rasti naujų draugų. Be to, mokykloje nereikės miegoti pietų miego! Kalbėdami su vaiku apie mokyklą, sakykite, kad jis jau užaugo, iš darželinuko tampa mokiniu. Pasidžiaukite, kad vaikas turės naujų pareigų ir atsakomybių.
Jei jūsų mokinukas jau ne pirmokas, artėjant rugsėjui, taip pat gali imti liūdėti dėl besibaigiančių atostogų, pradėti nerimauti dėl didėjančio mokslo krūvio, jam taip reikalingas jūsų palaikymas ir paskatinimas imti ruoštis mokyklai.
Artėjant rugsėjui, reikės įsigyti mokyklinių prekių. Labai svarbu, kad vaikas taip pat įsitrauktų į šį darbą, o gal net pramogą. Tegul vaikas pats išsirenka pieštukinę, labiausiai patikusiais viršeliais sąsiuvinius, kitus reikmenis. Kuprinės rinkimas turėtų būti ne tik pagal vaiko skonį, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į:
medžiagas – turėtų būti lengvos ir tvirtos, beveik neblunkančios, lengvai valomos ir malonios paliesti,
korpusą – itin tvirtas, išlaikantis stabilumą ir neleidžiantis suplyšti medžiaginėms gaminio dalims bei apsaugantis viduje esančius daiktus. Geriausių kuprinių rėmai gaminami iš specialaus itin tvirto ir lengvo plastiko,
nugarėlę – tikras technologijos šedevras, garantuojantis patogumą bei sveiką stuburo padėtį. Aukštos kokybės nugarėlės paskirsto svorį, kad nebūtų apkraunamas stuburas. Specialus tinklelis ir kanalai tarp atramų pagalvėlių leidžia cirkuliuoti orui ir vėdina nugarą, kad ji neprakaituotų,
svorį – gera kuprinė, kuri yra talpesnė ir turi daugiau funkcijų, paprastai sveria daugiau, tačiau į tokią kuprinę įdėtas 4-5 kg svoris pasiskirsto tolygiau ir spaudžia žymiai mažiau, nei 3 kg svoris plonoje medžiaginėje kuprinėje. Svarbu atminti, kad kuprinės svoris rekomenduojamas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Tuščia kuprinė 7–8 metų vaikams neturėtų sverti daugiau kaip 700 gr., 9–10 m. – 800 gr., vyresnio amžiaus mokiniams – 1 000 gr.,
diržus ir užsegimus – platūs, su papildomais paminkštinimais, reguliuojamo ilgio. Papildomas svorį reguliuojantis diržas, susisegantis per juosmenį, dar geriau paskirsto svorį. Taip pat svarbu papildoma rankena, nes trumpus atstumus vaikas neretai nešasi kuprinę rankoje. Įsidėmėkite – tvirčiausi užsegimai – magnetiniai, kurie yra labai patogūs ir ilgaamžiai,
pagrindą – geros kuprinės taip pat turi kojeles arba bent pakietintą drėgmei nepralaidų dugną, kuris saugo, kad pastačius kuprinę ant žemės ar grindų ji nesusiteps ir nesudrėks,
saugumą – visose kuprinės pusėse, ant diržų ir sagties yra pritvirtinti šviesą atspindintys elementai. Jei tokių nėra, reiks jums patiems prisiūti ar prikabinti atšvaitus.
Nemažiau svarbi moksleivio darbo vieta namuose. Kur stovės rašomasis stalas ir koks jis – labai svarbu. Dažnai tėveliai, pirkdami stalą, labiau derina prie kambario baldų ir neatkreipia dėmesio į rekomendacijas, kurios svarbios augančio vaiko sveikatai. Vaiko stuburas nuo ilgo statiško krūvio (mokykloje ir namie) gali pradėti krypti, svarbu, kad rašomasis stalas atitiktų vaiko ūgį. Būtų puiku, jei kėdė ar stalas būtų reguliuojamo aukščio, beje, biuro kėdė su ratukais nerekomenduojama. Teisingai sėdint ant kėdės, turi susidaryti status kampas dviejose vietose: kūnas – kojos ir kitas – per kelius, kai pėda statmenai remiasi į grindis. Jei stalo aukštis nereguliuojamas ir reikia pakelti aukščiau kėdę, reikia būtinai padėti atramas kojoms, kad jos ne ,,kabėtų” nesiekdamos grindų. Stalo aukštis vaikui atsisėdus prie jo tinkamas yra toks, kuomet padėjus alkūnę vaikas rodomuoju pirštu pasiekia išorinį akies kraštą, nekeldamas pečių ir nesikūprindamas.
Kad nekeltų nerimo nei jums, nei vaikui kelionės į mokyklą saugumas, pasitarkite, kaip į ją nuvykti jau gerokai prieš rugsėjį. Jei atstumas nuo namų iki mokyklos nedidelis – palydėkite vaiką pėsčiomis. Taip vaiką pamokysite aplinkos bei sveikatos tausojimo: automobilis nestrigs eismo kamščiuose, neterš aplinkos, nekels triukšmo, o jūs – nesinervinsite. Keliaudami į mokyklą pėsčiomis geriau pajusite gamtos ritmą – sezoninius pokyčius, gamtos grožį. Eidami pėstute geriau pažinsite aplinką, turėsite daugiau laiko supažindinti su ja vaiką. Rytinis kelias į mokyklą gali tapti ne tik smagiu energingu pasivaikščiojimu, stiprinančiu sveikatą, bet ir kasdieniu pokalbiu su vaiku.
Informaciją paruošė Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuras
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
