Ebola hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebola virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebola karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m. 2014 m. protrūkis
nustatytas Ebola viruso protrūkis Gvinėjoje, Liberijoje, Sierra Leone ir Nigerijoje.
Kaip užsikrečiama?
Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Sukėlėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
Dažnai tai gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikant tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.
Skirtingai nei gripas, Ebola virusas oru neperduodamas, virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai.
Simptomai
Inkubacinis Ebola hemoraginės karštligės periodas (periodas nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų) yra 2 – 21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimai. Mirštamumas 50 – 90 proc.
Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.
Sukėlėjas
Ebola virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai. Vaisiais minantys Pteropodidae šeimos šikšnosparniai laikomi Ebola viruso fiziniais šeimininkais. Šiuo metu išskirti 5 skirtingi Ebola viruso serotipai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms. Penktasis serotipas nesukelia ligos žmonėms.
Tikslus Ebola viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebola hemoragine karštlige yra užregistruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Côte d’Ivoire ir kt.
Profilaktika
Pavojus, kad užsikrėsite Ebola virusu, itin mažas. Toliau išvardytos priemonės turėtų padėti visiškai panaikinti pavojų užsikrėsti:
• venkite tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ir su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti;
• venkite artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir nevalgykite laukinių gyvūnų mėsos;
• neturėkite nesaugių lytinių santykių;
• venkite vietovių, kuriose gali būti apsigyvenę šikšnosparniai, pavyzdžiui, urvai, kasybos vietovės;
• nuolat plaukite rankas su muilu ar naudokite antiseptiką.
Pavojus, kad užsikrėtėte Ebola virusu, itin mažas. Tačiau jei per artimiausias kelias savaites po išvykimo iš tropinės šalies imsite karščiuoti, jausite nepaaiškinamą nuovargį, viduriuosite ar pajusite kitų sunkių simptomų, turėtumėte:
• skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs, nes tai gali būti infekcijos, kaip antai maliarijos, simptomai, o ją reikia nedelsiant ištirti ir pradėti gydyti.
Jei turėjote tiesioginį sąlytį su bet kokiais mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais, įskaitant nesaugius lytinius santykius su pasveikusiais ligoniais, turėtumėte:
• skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs;
• prieš atvykdamas telefonu susisiekti su medicinos įstaiga, kad personalas užtikrintų tinkamą apsaugą Jus priimdamas.
