Mūsų kūnai skirti judėjimui, tačiau galime pastebėti, kad didžiąją savo dienos dalį praleidžiame sėdėdami: automobilyje, prie darbo stalo ar priešais TV ekraną. Bet kas, jei galėtume integruoti judėjimą į mūsų kasdienį gyvenimą ir tuo pačiu metu sutaupyti pinigų?
Šių metų Europos judumo savaitės tikslas yra atkreipti dėmesį į saugų vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu bei naudą mūsų sveikatai ir aplinkai. Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu, padeda išlaikyti sveiką širdį ir kūną.
NAUDA SVEIKATAI
Dviratininkai vidutiniškai gyvena dviem metais ilgiau, nei nevažinėjantieji dviračiais, o ligos atveju jiems prireikia 15% mažiau nedarbingumo dienų. 25 minutės greito ėjimo per dieną ilgina gyvenimo trukmę iki septynerių metų: didelės apimties tyrimo, atlikto Norvegijoje, metu mokslininkai stebėjo 70–80 metų amžiaus vyrų grupę ir nustatė, kad besitreniruojantys 30 minučių kasdien (pavyzdžiui, važinėjimo dviračiu) gyveno penkiais metais ilgiau, nei vyrai, kurie nebuvo fiziškai aktyvūs.
NAUDA APLINKAI
Žmogui, keturias dienas per savaitę važiuojančiam 8 km į darbą dviračiu, per metus susitaupo 3220 km vairavimo, o tai prilygsta 380 litrų degalų ir 750 kg CO2 išmetamų teršalų kiekio. Asmuo, kuris 5 kartus vietoj važiavimo automobiliu pasirenka ėjimą pėsčiomis mažiau nei 2 km atstumą per savaitę, per metus sumažina 86 kg išmetamo anglies dioksido kiekio. Važiuodami automobiliu žmonės paprastai patiria dvigubai didesnę taršą nei pėstieji ar dviratininkai. Pagrindinį skirtumą lemia tai, kad uždaroje erdvėje (pavyzdžiui, automobilyje) yra didesnė teršalų koncentracijos ore tikimybė nei atviroje aplinkoje. Kadangi važiavimas dviračiu yra greitesnis susisiekimo būdas (ypač piko valandomis), dviratininkai praleidžia mažiau laiko grūstyse, ir taip pat mažiau kenčia nuo taršos. Ar keliavimas pėsčiomis ir dviračiu atsveria patiriamą oro taršos poveikį sveikatai? Ne, nauda sveikatai nusveria riziką.Tyrimas parodė, kad rizikos gali nusverti kelionių dviračiu ir pėsčiomis naudą tik po 7 valandų važiavimo dviračiu arba 16 valandų vaikščiojimo vidutinėje miesto aplinkoje.
SOCIALINĖ NAUDA
Žmonės, gyvenantys aplinkoje kurioje nėra judrių gatvių bei intensyvaus automobilių eismo geriau pažįsta ir daugiau palaiko savo kaimynus nei tie, kurie gyvena aplinkoje, kurioje yra intensyvus automobilių eismas. Kuo mažiau miesto vietovėse yra motorinių transporto priemonių ir kuo plačiau yra naudojamos aktyviosios judumo rūšys, tuo geresni gali būti žmonių socialiniai ryšiai ir
kaimynų sąveika. Net 20 pėsčiųjų gali eiti ta vieta, kurią užima vienas automobilis. Žmonės beveik visuomet iki viešojo transporto stotelių ir iš jų eina pėsčiomis, todėl geresnė pėsčiųjų eismo infrastruktūra yra naudinga ir viešajam transportui. Tyrimai rodo, kad miestai, turintys gatvių tinklus, pritaikytus viešajam transportui, ženkliai padidina viešojo transporto paklausą.
NAUDA SAUGUMUI
Kelionių dviračiu nauda sveikatai yra dvidešimt kartų didesnė nei saugumo rizika. Saugumo statistiniai duomenys: Didesnis pėsčiųjų ir dviratininkų skaičius lemia saugesnį vaikščiojimą
ir važinėjimą dviračiais. Šis reiškinys paaiškinamas didele tikimybe vairuotojams susidurti su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Pavyzdžiui, incidento rizika einant pėsčiomis bendruomenėse, kur vaikščiojama dvigubai daugiau, nei kitur, sumažėja 66%. Be to, važiuoti dviračiu yra ne taip rizikinga, kaip įprastai manoma. Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai per 32 milijonus pravažiuotų dviračiais kilometrų miršta tik vienas žmogus. Tai daugiau nei 800 kartų aplink visą pasaulį. Ekspertai teigia, kad jeigu per dieną nueiname bent 6000 žingsnių, mūsų sveikata pagerėja, o jeigu 10 000, netgi galime numesti svorio. Atrodo, kad tai yra daug, tačiau, einant į darbą ir visą dieną išliekant aktyviems, žingsnių greitai susikaupia.
NAUDA EKONOMIKAI
Miestų gatvių pritaikymas pėstiesiems ir dviratininkams atneša didesnę ekonominę naudą vietinėms parduotuvėms, restoranams ir kt. Esama daug pavyzdžių, kai eismo intensyvumo apribojimas, automobilių stovėjimo vietų mažinimas arba gatvės uždarymas automobilių transportui atnešė naudos vietos verslui. Pavyzdžiui, įgyvendinus naują Madrido judumo planą bei transporto priemonių eismo miesto centre reglamentavimą (angl. UVAR), 2018 m. gruodžio mėn. Gran Via gatvėje (kur draudžiamas automobilių eismas) buvo įsigyta 9,5% daugiau pirkinių. Panaši tendencija pastebima Jungtinėje Karalystėje: atliktas tyrimas parodė, kad po to, kai Londono rajone buvo įdiegta nauja pėsčiųjų infrastruktūra, 66% pėsčiųjų pareiškė, kad jie praleido daugiau laiko apsipirkdami, o 90% vietos įmonių patvirtino, kad dėl gatvės pakeitimų bendras apsipirkimo lygis padidėjo. Prancūzijos dviratininkų federacijos „Fubicy“ ir Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) tyrimas, atliktas su Prancūzijos vyriausybės parama, atskleidė, kad pėstieji vietos parduotuvėse vidutiniškai praleidžia 53,7% daugiau laiko nei automobilių vairuotojai. Dviratininkai vietos parduotuvėse praleidžia daugiau laiko nei automobilių vairuotojai: vidutiniškai 60,4% laiko, kurį ten praleidžia pėstieji. Pėstieji ir dviratininkai yra labiau linkę užeiti į vietos parduotuves nei automobilių vairuotojai. Aktyvus judumas teikia ne tik ekonominę naudą vietos įmonėms, tai yra didelių santaupų šaltinis fiziniams asmenims. Briuselio regioninės vyriausybės užsakytas Belgijos tyrimas atskleidė, kad vidutinis Briuselio gyventojas, vietoj automobilio besirinkdamas dviratį, kasmet sutaupytų 2853 eurų. Į šią sumą įeina tokios išlaidos, kaip techninė priežiūra, mokesčiai ir kuras, pirkimo išlaidos nėra įtraukiamos.
Taigi, kodėl gi nepradėjus daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu?
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
