Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga.
- IS – darbingų žmonių liga. TAIP. IS šiek tiek dažniau serga labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės-ekonominės padėties žmonės. Liga paprastai pasireiškia tarp 20 ir 40 metų, tačiau taip pat gali prasidėti ir jaunesniems, ir vyresniems žmonėms. Moterys serga 1,6–2 kartus dažiau negu vyrai. Vyrai dažniau serga pirmine progresuojančia IS forma.
- IS pradinėje stadijoje diagnozuojama gana retai. TAIP. Anksti diagnozuoti ją labai sunku, nes jos simptomai, tokie kaip spengimas ausyse, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, kalbos nerišlumas, pasirodę vėl praeina. Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių ar vienos kūno pusės nutirpimas, nusilpimas, koordinacijos sutrikimai. Šios atakos gali kartotis ir kartą per kelis metus, ir keletą kartą metuose.
- IS juodaodžiai serga rečiau. TAIP. Specialistų teigimu, IS paplitimas priklauso nuo geografinės padėties, ja serga vidutinio klimato zonų gyventojai (Europa, JAV) , rečiausiai – žmonės, gyvenantys karšto ir šalto klimato zonose (Afrika, Azija). Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios patenka į didelės rizikos grupę.
- IS galima užsikrėsti. NE. Ši liga nėra užkrečiama. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį sirgti IS, tačiau paveldima ne pati liga, bet genais perduodamas polinkis. Nors mokslininkai aktyviai analizuoja IS atsiradimo priežastis, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kas sukelia šią ligą.
- IS pasekmė – neįgaliojo vežimėlis. Ir TAIP, ir NE. IS nėra išgydoma liga, tačiau labai svarbu jos požymius pastebėti kuo anksčiau. Kuo skubiau pradedamas gydymas, tuo daugiau vilčių išvengti skaudžių pasekmių. Daugiau nei trečdalis ligonių per 20 metų nuo ligos pradžios tampa neįgalūs. Blogesnė prognozė vyrams, sergantiems pirmine progresuojančia IS.
- IS pasireiškia atminties praradimu. NE. Dažnai painiojami terminai „ išsėtinė sklerozė“ ir „sklerozė“. Pastarasis terminas kelia asociacijas su senatve ir atminties negalavimais. Tačiau šie negalavimai skiriasi. IS – chroniška, progresuojanti liga, kuri atsiranda, kai imuninė sistema ima atakuoti savojo organizmo ląsteles, ardo sluoksnį, apsaugantį nervų ląsteles galvos ir stuburo smegenyse.
- Nuovargis – signalas apie IS. TAIP. Nuovargis – vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų. Jis gali pasireikšti dviem trečdaliams ligonių ir trukti mėnesį ar ilgiau.
- Sergantys IS negali turėti vaikų. NE. Fizinių priežasčių, kodėl sergančios moterys negalėtų pagimdyti, nėra. Tikimybė perduoti ligą vaikui yra labai maža – 1 – 5 proc.
- Sergantys IS gyvena trumpiau. NE. Vidutinė daugelio IS pacientų gyvenimo trukmė nesiskiria nuo vidutinės populiacijos gyvenimo trukmės. Sergantieji išsėtine skleroze gali mėgautis visaverčiu gyvenimu, tačiau turėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dėmesio skirti mitybai, akylai stebėti savo sveikatą.
- Lietuvoje diagnozuojama dvigubai daugiau IS sergančių žmonių nei kitose Baltijos šalyse. TAIP. Lietuvoje šiuo metu užregistruota daugiau nei 4,5 tūkst. sergančiųjų išsėtine skleroze, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2,5 ir 1,5 tūkst. Kodėl lietuvių, sergančių šia liga yra daugiau, specialistai pasakyti negali.
Faktai apie išsėtinę sklerozę
- Niekas neturi likti vienas su liga. Aplinkui tikrai yra daugybė palaikančiųjų.
- Nėra dviejų žmonių, sergančių vienoda IS. Išsėtinė sklerozė – tai tik diagnozė, bet jos simptomai, eiga, progresavimas ir kt. kiekvienam pasireiškia individualiai.
- Išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis. Visame pasaulyje mokslininkai aktyviai ieško efektyviausių gydymo metodų.
- Medicininis gydymas efektyviai kontroliuoja ligos eigą. Lietuvoje medicininis gydymas nenusileidžia kitoms išsivysčiusioms šalims. Pacientai gauna visą šiuo metu efektyviausią gydymą.
- Jeigu Jums diagnozuota išsėtinė sklerozė, Jūsų gyvenimas gali kažkiek pasikeisti, bet tai nereiškia, kad turite atsisakyti savo svajonių ir tikslų siekimo.
- Išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama liga.
- Nuo išsėtinės sklerozės nemirštama.
Požymiai
- Galvos svaigimas
- Jutimo sutrikimai
- Greitas nuovargis
- Pusiausvyros sutrikimai
- Depresija
- Galūnių silpnumas
- Neaiški kalba
- Nuotaikų kaita
- Pasunkėjęs mąstymas
- Regėjimo pablogėjimas
Susirgimas. Suskaičiuota, jog apie 1,2 milijono žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze. Kiekvienas gali susirgti šia liga, nesvarbu, kas jie tokie yra ir kur gyvena.
Rasė. Europidams ši liga pasireiškia dažniau nei bet kuriai kitai etninei grupei. Iš tiesų tyrimai rodo, jog rizika susirgti IS yra nustatoma ankstyvame amžiuje. Visgi žmogus, gimęs nedidelės rizikos zonoje, pavyzdžiui, Azijoje ir iki 15-ųjų gyvenimo metų persikėlė į didelės rizikos regioną, pavyzdžiui, Šiaurės Europą, labiau rizikuoja susirgti šia liga.
Amžius. IS galima susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau liga diagnozuojamas esant vidutiniškai 30 metų amžiaus. Mažiau nei 4 % sergančiųjų liga atsiranda vaikystėje. Recidyvuojanti- remituojanti išsėtinė sklerozė – tai labiausiai paplitusi ligos forma vaikystėje su ryškiais sensoriniais sutrikimų simptomais, dažniausiai pasireiškiančiais moteriai.
Lytis. Moterys yra dukart labiau linkusios sirgti IS nei vyrai, išskyrus atvejus kai sergama Pirmine progresuojančiąja IS; ši ligos forma yra vienodai paplitusi ir tarp vyrų ir tarp moterų. Jei liga serga vyras, IS dažniau pasireiškia sunkesne forma, o ligos diagnozė būna blogesnė.
Gydymas. Nors intensyviai ieškoma vis naujų gydymo galimybių, tačiau kol kas išsėtinė sklerozė nėra išgydoma.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
