Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis, t.y. į aplinką išskiriamas iš kvėpavimo takų kosint, čiaudint. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, neskiepytų, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Tymų virusas ypač lakus. Jis plinta oro srautais pastatuose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas jautrus saulės ultravioletiniams spinduliams, cheminėms medžiagoms, ant įvairių paviršių išlieka gyvybingas iki 2 val. Būnant lauke užsikrėsti šiuo virusu tikimybė maža.
Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas ,,leidžiasi” žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Dažniausios tymų komplikacijos- plaučių uždegimai, gerklų uždegimai, ausų uždegimai, retais atvejais – encefalitas.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Jei žmogus nesiskiepijęs, jis gali skiepytis bet kada, tačiau jei turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais – ne vėliau nei trys paros po kontakto.