Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Šią dieną 1987 m. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja ir nuo to laiko ji kasmet minima įvairiose pasaulio šalyse.
Graikų kalbos žodis „narkė” reiškia suakmenėjimą, o „manija” – aistrą, beprotybę, kurios metu sutrinka asmens psichinė bei fizinė būsena. Narkomanija – psichikos liga, kuria susergama dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimo.
Dėl centrinės nervų sistemos apnuodijimo pasireiškia fizinės, psichikos priklausomybės nuo narkotikų sindromas. 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija narkotikams priskiria daugiau kaip 100 cheminių medžiagų – visos jos kenkia fizinei bei psichikos sveikatai.Kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti narkotikus, tuo didesnė fizinės ir psichikos priklausomybės rizika.
Europos mokyklose 2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo duomenimis, 21 proc. apklaustų 15–16 m. amžiaus paauglių bent kartą gyvenime vartojo kokį nors narkotiką. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes (20 proc.). Lietuvoje 2004 m., 2008 m., 2012 m. atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartoję narkotikų asmenys dažniausiai yra jauni – 15–34 m. amžiaus. 2007–2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc. studentų. Didžiausia dalis studentų vartojo kanapes (20 proc.). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie atsiranda vartojant narkotikus, kreipėsi 5890 asmenų (2010 m. – 6056 asmenys), iš jų 10 vaikų (2010 m. – 9 vaikai). Narkotikų vartotojų, kurie pirmą kartą kreipėsi dėl gydymosi nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vidutinis amžius yra 28 m.
Nėra tikslių duomenų, kiek jaunų asmenų narkotikus vartoja švirkščiamuoju būdu, kadangi šie asmenys – uždara, nuo visuomenės atsiskyrusi socialinės rizikos grupė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) atvejų. 2012 m. dažniausiai ŽIV plito dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo (38,8 proc.) ir dėl nesaugių lytinių santykių (35,6 proc.). Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV užregistruota 25–29 metų amžiaus grupėje.
Taigi galima teigti, jog dažniausiai narkotikus vartoti pradeda jauni asmenys, kurie nesuvokia narkotikų vartojimo pasekmių. Be to, dažnai jaunimas rūko, vartoja alkoholį, o šios priklausomybės neretai tampa narkotikų vartojimo pradžia.
Narkotikų vartojimo etapai
Išskiriami 3 narkotikų vartojimo etapai:
1. Eksperimentinis narkotikų vartojimas. Jaunuoliai vartoja narkotikus nereguliariai, dažniausiai grupėje. Tokie jaunuoliai dažniausiai rūko, geria alkoholį, išbando įvairius vaistus. Dėl žinių stokos jie nerimtai žiūri į šių medžiagų žalą, neobjektyviai vertina situaciją bei stengiasi pateisinti savo veiksmus. Dėl to eksperimentinis vartojimas labai rizikingas. Eksperimentinis vartojimas arba nutraukiamas, arba pereinama į pramoginį vartojimą.
2. Pramoginis narkotikų vartojimas. Šiame etape pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys – malonumo siekis. Tai daroma jau reguliariai, dažniausiai savaitgaliais ar pramogų metu. Tolerancija narkotikams didėja ir pereinama į priklausomybę.
3. Priklausomybė arba priklausomas narkotikų vartojimas. Tai ilgalaikis procesas, kurio metu narkotikų vartotojui nuolat (dažniausiai kasdien) kyla poreikis vartoti kvaišalus, jis į juos įjunksta, negali kontroliuoti savo elgesio dėl psichikos ir fizinės priklausomybės. Tokie narkotikų vartojimo padariniai sukelia vis daugiau asmeninių sunkumų: fizinės sveikatos išsekimą, neapykantą sau, bandymą žudytis ir kt. Ilgainiui pasekmės tampa teisinės: mažėja visuomenės saugumas, daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais, jų gamyba, narkotikų kontrabanda. Valstybė palaipsniui didina kaštus sveikatos, socialinei apsaugai.
Kiekvienas narkotikų vartojimo etapas vis pavojingesnis, kadangi lemia vis didėjančią priklausomybę nuo narkotikų. Pastebėta, kad nepilnamečiams narkotikų sukeltas neigiamas poveikis sveikatai žymiai didesnis, o jiems dažnai nepavyksta atsikratyti priklausomybės.
Tad vykdant narkotikų prevenciją svarbu laiku padėti paaugliui išsiugdyti neigiamą nuostatą tabako atžvilgiu, nes tai – tarsi „tiltas” į kitas priklausomybes. Europos narkotikų stebėsenos centras pabrėžia, jog prevencijos sudedamoji dalis – narkotikų vartojimo atidėjimas kuo vėlesniam amžiui. Didelė tikimybė, jog paauglys, dar iki jaunystės laikotarpio išsiugdęs neigiamą požiūrį į narkotikus ir nebandęs jų vartoti, nevartos jų niekuomet.
Informaciją pagal spaudą paruošė Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras