Vasara – metas kuomet vis daugiau žmonių renkasi pramogas prie vandens, mėgaujasi maudynėms ir saule bei kitomis pramogomis. Atrodytų tikras rojus, bet visgi , dėl neatsargaus elgesio, neįvertintos situacijos kartais pasitaiko nelaimių, kurios baigiasi mirtimi. Nuo 2021 m. kasmet liepos 25 d. minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Ši pasaulinė iniciatyva yra galimybė priminti mirčių paskendus tragišką ir ilgalaikį poveikį šeimoms ir bendruomenėms bei pasiūlyti gyvybę gelbstinčius sprendimus. 2022 m. Pasaulinės skendimo prevencijos dienos šūkis – „Nuskęsti gali bet kas, bet neturėtų niekas!“.
Skendimai, kasmet pasaulyje nusineša 236 000 žmonių gyvybių. Skendimas yra viena iš dešimties pagrindinių 1–24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių. 2021 m. Lietuvoje paskendo 144 žmonės, t. y. daugiau nei 5 atvejai 100 000 gyventojų. Nors skendimų per pastaruosius 20 metų Lietuvoje labai sumažėjo, tačiau Lietuva vis dar priskiriama prie tų šalių, kuriose situacija yra labai bloga ir reikia imtis neatidėliotinų priemonių ją gerinti . Dažniausiai skendimų aukomis tampa jauni, darbingo amžiaus vyrai. Dažniausiai taip nutinka su tais, kurie neįvertina situacijos, yra linkę rinktis rizikingą elgseną, nesaugoti savo gyvybės.
Viena pagrindinių suaugusių žmonių skendimo priežasčių yra alkoholis. Apsvaigę asmenys yra linkę labiau rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis tarpusavyje, kuris nuners toliau ar giliau, dėl ko ir įvyksta didžioji dalis paskendimų. Dažnai įkaušę poilsiautojai užmiega atviroje vietoje esant tiesioginiams saulės spinduliams, o nubudę šoka į vandenį atsivėsinti. Dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, neretai raumenis sutraukia mėšlungis ir dalis tokių poilsiautojų nebeišneria. Vaikai dažniausiai skęsta dėl nemokėjimo plaukti. Suaugusieji, kurie vartoja alkoholį šalia vandens telkinių ir prižiūri savo atžalas, plaukiojančias vandenyje, taip pat labai rizikuoja: išgėrus sumažėja dėmesingumas, ilgėja reakcijos laikas, todėl išauga galimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko. Maži vaikai skęsta tyliai, todėl jiems reikalingas ypač didelis dėmesys.
Norint išvengti nelaimės prie vandens telkinių laikykitės šių rekomendacijų:
- Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
- Nestovėkite ir neleiskite vaikams žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
- Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
- Neplaukite per toli. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Net gerai mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl galima nuplaukti per toli.
- Pajutus bent menkiausius nuovargio požymius, reikia nedelsiant plaukti į krantą.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Pirmiausia reikia lėtai brendant į vandenį išsiaiškinti gylį, dugno ypatybes ir įsitikinti, kad šuolis į vandenį nesukels skausmingų pasekmių. Šokti į vandenį galima vietose, kuriose gylis yra bent 3 metrai, tačiau negalima šokti nuo labai aukštų vietų: iš medžio, nuo tilto ir pan.
- Nesimaudykite iškart po valgio (reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą),
- Nesimaudykite jei esate išgėrę alkoholinių gėrimų.
- Jeigu artėja audros debesys – kuo skubiau lipkite iš vandens!
- Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
- Nesimaudykite jei paplūdimyje yra iškelta raudonos spalvos vėliava! Raudonos spalvos vėliava reiškia, kad maudytis draudžiama. Geltonos spalvos vėliava reiškia, kad maudytis pavojinga, bet galima. Žalios spalvos vėliava reiškia , kad maudytis saugu. Plevėsuojanti virš gelbėjimo posto raudonų ir geltonų spalvų vėliava reiškia, kad paplūdimys yra stebimas gelbėtojų.
Ką daryti jei skęstate?
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto –šaukitės pagalbos!
Kaip padėti skęstančiajam?
- Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
- Pamatę skęstantį žmogų, kuris yra gana toli, meskite jam plūduriuojantį daiktą –kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę ir pan. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Geriausia prieš suteikiant pagalbą pačiam viena ranka į ką nors įsikibti, kad neatsidurtumėte vandenyje šalia skęstančiojo. Dar geriau gelbėjant nuo kranto klūpėti ar gulėti. Gelbėjimas stovint yra pavojingas -gelbėtojas gali paslysti, neišlaikyti pusiausvyros ir įkristi į vandenį.
- SVARBU! Skęstantis žmogus stengiasi įsikibti į šalia esantįjį ir bet kokia kaina išsigelbėti. Todėl kyla pavojus nuskęsti ir pačiam gelbėtojui. Nešokite į vandenį patys –išgelbėti gali tik labai geras plaukikas, mokantis gelbėti skęstantįjį.
- Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras