Kiekvienų metų birželio 3 dieną pasaulyje minima Tarptautinė dviračių diena – tai puiki proga prisiminti, kodėl šis paprastas, aplinkai draugiškas transporto būdas yra ne tik malonus, bet ir neįkainojamai naudingas mūsų sveikatai bei gerovei. Važiavimas dviračiu – tai daugiau nei hobis ar sportas. Tai – gyvensenos pasirinkimas, kuris gali stipriai prisidėti prie lėtinių ligų prevencijos, psichologinės savijautos gerinimo ir net ilgesnio gyvenimo.
Dviračio nauda sveikatai – pagrįsta faktais
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai važinėjant dviračiu galima reikšmingai pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vos 30 minučių vidutinio intensyvumo važiavimo dviračiu per dieną gali:
- Sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net iki 50 %.
- Mažinti 2 tipo cukrinio diabeto tikimybę iki 40 %.
- Padėti kontroliuoti ar mažinti kūno svorį, gerinant medžiagų apykaitą.
- Sustiprinti raumenų ir kaulų sistemą – ypač kojų, klubų ir stuburo stabilumą.
- Pagerinti miego kokybę, sumažinti streso lygį bei nerimą.
Prevencinė reikšmė – ligų mažinimas ir ilgesnis gyvenimas
Dviračių sportas ar net paprastas laisvalaikio mynimas reikšmingai prisideda prie lėtinių ligų prevencijos. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie į darbą važiuoja dviračiu, turi mažesnę riziką susirgti vėžiu ar širdies ligomis nei tie, kurie renkasi automobilius ar viešąjį transportą.
Pavyzdžiui, 2017 m. Didžiosios Britanijos atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 260 000 žmonių, parodė, kad dviratininkai turėjo 41 % mažesnę riziką mirti nuo bet kokios priežasties, palyginti su neaktyviais keliautojais.
Psichologinė gerovė ir emocinė sveikata
Važiavimas dviračiu ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų – „laimės hormonų“ – gamybą. Be to, būnant gryname ore, gerėja deguonies pasisavinimas, smegenų veikla ir dėmesio koncentracija. Dviračio sportas taip pat gali padėti kovoti su depresija ir nerimo sutrikimais, ypač kai tai tampa reguliaria veikla gamtoje ar žaliosiose miesto zonose.
Ekologiška ir ekonomiška
Dviratis – tai ne tik sveikatai, bet ir aplinkai draugiška transporto priemonė. Jis neteršia oro, nesukelia triukšmo, o jo eksploatacija yra itin pigi, lyginant su automobiliu ar viešuoju transportu. Tyrimai rodo, kad jei 10 % gyventojų pakeistų savo kasdienius automobilio maršrutus į važiavimą dviračiu, būtų reikšmingai sumažinta anglies dioksido emisija, miestų spūstys ir triukšmo lygis.
Patarimai pradedantiems
Jei dar tik svarstote pradėti važinėti dviračiu – pradėkite nuo mažų žingsnių:
- Pabandykite važiuoti į darbą ar parduotuvę dviračiu vietoj automobilio.
- Leiskitės į savaitgalio išvykas dviračių takais.
- Įtraukite šeimos narius – tai puiki veikla visiems kartu.
Svarbiausia – pasirinkti tinkamą dviratį, dėvėti šalmą ir laikytis kelių eismo taisyklių.
Šalmo dėvėjimas – būtinas!
Važiuojant dviračiu šalmas yra viena svarbiausių saugos priemonių, galinčių išgelbėti gyvybę nelaimės atveju. Tyrimai rodo, kad dėvint šalmo rizika patirti sunkią galvos traumą sumažėja net iki 70 %. Net ir važiuojant nedideliu greičiu kritimo metu galva dažniausiai atsiduria smūgio zonoje, todėl be šalmo susižaloti galima labai rimtai. Šalmas sugeria smūgio jėgą ir apsaugo smegenis nuo stipraus sukrėtimo. Be to, ryškios spalvos ar atšvaitais pažymėtas šalmas padeda būti labiau pastebimam kitiems eismo dalyviams, ypač važiuojant tamsiuoju paros metu ar blogomis oro sąlygomis. Saugus dviratininkas – matomas ir apsaugotas dviratininkas, todėl šalmas turėtų būti ne pasirinkimas, o įprotis kiekvieną kartą sėdant ant dviračio.
Tad kviečiame jus ne tik paminėti šią datą, bet ir išbandyti dviračio naudą savo sveikatai. Galbūt tai taps pradžia naujam įpročiui, kuris gerins ne tik jūsų fizinę būklę, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
