2015 metais Pasaulinė sveikatos organizacija, balandžio 7-ąją minėdama Pasaulinę sveikatos dieną, kviečia visus gyventojus atkreipti dėmesį į maisto saugumą. Kad kiekvienas asmuo, kuris augina, prižiūri, gamina ar kitaip prisideda prie maisto ant mūsų stalo kokybės, tai darytų kuo atsakingiau, svarbu, kad efektyviau tarpusavyje bendradarbiautų žemdirbystės, gyvulininkystės bei veterinarijos sektoriaus atsakingi darbuotojai.
Genetiškai modifikuotas maistas
Šiuo metu jau sukurta nemažai pačių įvairiausių genetiškai modifikuotų augalų veislių (sojos, kukurūzų, pomidorų, bulvių, runkelių, cikorijos, rapsų, moliūgų, salierų, mėlynių, medvilnės, tabako ir kt.), tačiau tai dar nereiškia, kad juos visus jau galime rasti parduotuvių lentynose. Jeigu Amerika į šiuos produktus žiūri palankiai (rinkoje virš 52 maistui įteisintų augalų, neprivalomas atitinkamas ženklinimas), tai Europos Sąjunga nepuola įsileisti jų į savo rinką.
Radiacinė sauga
Norėdami pagerinti maisto produktų saugą ir kokybę, pasaulio mokslininkai maisto apdorojimui naudoja švitinimą. Pasaulyje maisto produktų švitinimas buvo išbandytas daugiau nei prieš 90 metų. Iki šių dienų mokslininkų vykdomi maisto švitinimo tyrimai kelia vis naujų klausimų, ginčų ir vartotojų nepasitikėjimą.
Cheminė sauga
Maistas, kuriame teršalų kiekis visuomenės sveikatos ir ypač toksikologiniu požiūriu viršija leistinas ribas, neturi patekti į rinką. Visuomenės sveikatai apsaugoti nustatomos didžiausios leidžiamos konkrečių teršalų koncentracijos. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai rodo, kad aplinkos poveikio sveikatai dydis priklauso nuo cheminių medžiagų toksiškumo, taršos dydžio, veikimo trukmės bei individualių žmogaus organizmo savybių. Tais atvejais, kai prie nepalankios socialinės ar ekonominės situacijos, netinkamos gyvensenos prisideda kenksmingi aplinkos veiksniai, ligų rizika gali padidėti.
Mikrobiologinė tarša
Biologinis pavojus sveikatai siejamas su bakterijomis, virusais, grybeliais, kitais mikroorganizmais ir susijusiais toksinais. Šie mikroorganizmai plačiai paplitę gamtoje ir gali būti pavojingi žmonių sveikatai. Maisto produktų sauga daugiausiai užtikrinama naudojant prevenciją, tokią kaip geros higienos praktikos įgyvendinimas ir procedūrų, paremtų Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais, taikymas.
Maisto priedai
Maisto priedai padeda išlaikyti produktų kokybę ir išvengti mikroorganizmų sukeliamo gedimo, suteikti norimą konsistenciją, spalvą ar skonį, gali padėti produktus gabenant iš vienos šalies į kitą ar juos laikant. Yra keletas pagrindinių maisto priedų naudojimo kriterijų:
- maisto priedus leidžiama naudoti tik tada, kai yra pagrįstas technologinis poreikis ir tikslo negalima pasiekti kitomis ekonominiu ir technologiniu požiūriu priimtinomis priemonėmis;
- maisto priedų naudojimas maisto produktuose turi būti nekenksmingas vartotojų sveikatai;
- maisto priedų naudojimas maisto produktuose neturi klaidinti vartotojo;
- maisto priedai turi būti nuolat stebimi ir įvertinami iš naujo, atsižvelgiant į kintančias vartojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją;
- už teisingą maisto priedų naudojimą technologiniame procese atsakingas gamintojas;
- maisto priedų į maisto produktus turi būti dedama tiek, kiek būtina pasiekti technologinį efektą, bet neviršijant leidžiamų kiekių.
Su maistu kontaktuojančios medžiagos ir gaminiai
Visos medžiagos ir (ar) gaminiai, skirti liestis su maistu, turi būti saugūs, t. y. pakankamai inertiški, kad neleistų į maistą išsiskirti tokiam medžiagų kiekiui, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai ar nepriimtinai pakeistų maisto sudėtį, pablogintų jo organoleptines (skonio, kvapo ir kt.) savybes. Prie su maistu kontaktuojančių medžiagų nėra priskiriamos dengiančios ar gaubiančios žaliavos, kurios yra maisto dalis ir gali būti suvartojamos su juo. Su maistu kontaktuojančių medžiagų ar gaminių ženklinimas, reklamavimas ir pateikimas neturi klaidinti vartotojų.
Paruošta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
