Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), sumažinus druskos suvartojimą mityboje iki 5 g per dieną, būtų galima išvengti 2,5 milijonų žmonių mirčių kasmet. Per didelis druskos vartojimas siejamas su sergamumu įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, insultas ir kitos širdies – kraujagyslių ligos (ŠKL), inkstų ir onkologinės ligos (pvz., skrandžio vėžys), todėl sumažinus druskos suvartojimą, galima pagerinti populiacijos sveikatą. Dėl didesnio nei rekomenduojama (PSO) druskos suvartojimo kasmet registruojama 1,65 milijonai mirčių nuo ŠKL, o 2018 m. atliktame visuotiniame ligų naštos tyrime (angl. Global Burden of Desease Study; Guntarskis ir Juknienė, 2023) nustatyta, kad druskos suvartojimas tiesiogiai susijęs mirtingumo rizikos veiksnys, dėl kurio visame pasaulyje miršta 3,2 milijonai žmonių. Kaip vieną iš ekonomiškai veiksmingiausių priemonių siekiant gerinti sveikatos rodiklius, PSO šalys narės išsikėlė tikslą – druskos suvartojimą sumažinti 30 proc. iki 2025 m. Visgi daugelyje pasaulio šalių vidutinis druskos suvartojimas gerokai viršija šią ribą (5 g) ir siekia net 9-12 g per dieną.
Mitybos ir visuomenės sveikatos specialistai, dietologai, gydytojai siekdami paskatinti gyventojus sumažinti druskos vartojimą, pastebi, kad per didelį druskos suvartojimą visame pasaulyje lemia skirtingi veiksniai. Tyrimais nustatyti skirtingi druskos vartojimo įpročiai:
- išsivysčiusiose, ekonomiškai stipriose šalyse net 75 proc. padidintą druskos kiekį gyventojai su maistu gauna su iš anksto paruoštais, ne namuose ruošiamais produktais;
- žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo lygio šalyse gyventojai dažniausiai per daug druskos suvartoja prieš valgį papildomai sūdydami namuose pagamintą maistą.
Keisti nusistovėjusius gyventojų mitybos įpročius sveikesniais nėra lengva užduotis jų sveikata besirūpinantiems specialistams. Ilgalaikės intervencinės programos, nukreiptos į suaugusiųjų ir vaikų švietimą apie tinkamą mitybą ar maisto produktų atsakingą pasirinkimą, kaip ir maisto aplinkos gerinimo intervencijos (gamintojų švietimas, maisto sudėties ženklinimas, akcizo didinimas ir kt.), veiksmingai gali prisidėti prie išsikelto PSO tikslo. Nemažai atliktų tyrimų jau įrodė, kad pritaikius daugiakomponentes ilgalaikes priemones, ypač nukreiptas į tikslines grupes, galima pasiekti sveikesnės gyvensenos pokyčių gyventojų tarpe ir tuo pačiu sumažinti įvairių neinfekcinių ligų rizikos atsiradimą – sumažinti kraujospūdžio rodiklius, kitų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), cukrinio diabeto, inkstų ir onkologinių ligų riziką. Tačiau ir pavienės intervencinės priemonės gali padėti veiksmingai sumažinti druskos kiekio vartojimo įpročius, t.y. sumažinti iki rekomenduojamo 5 g per dieną kiekio. Kiekvienas turėtų nuolat šviestis ir stengtis išsaugoti savo sveikatą.