Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto – sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Pokalbiui šia tema tėvystė įgūdžių ugdymo programos „Tėvystės gidas” nėščiosios ir besilaukiančios šeimos, buvo pakviestos į 3 susitikimus.
Spalio 20 d. su besilaukiančiomis šeimomis susitiko visuomenės sveikatos specialistė K. Matonienė. Jos vedamoje paskaitoje dalyvės sužinojo, kokie veiksniai dažniausiai sukelia stresą ir nerimą nėštumo metu, kaip šiuos pojūčius atpažinti ir valdyti. Buvo pateikiami praktiniai patarimai, kaip susikurti sveiką miego bei poilsio režimą, formuoti raminančią vakaro rutiną. Taip pat aptarėm ir smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, pagalbos galimybes ir emocinės paramos svarbą būsimos mamytės bei kūdikio gerovei. Nėštukės taip pat atliko mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) pratimus, padedančius atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir sustiprinti ryšį su savimi bei kūdikiu. Darėme įvairias užduotis streso įsivertinimui, skatinančias geriau pažinti savo emocinę būseną
Spalio 24 ir 25 dienomis su nėštukėmis praktiniams užsiėmimams susitiko psichologė Agnė Burkauskaitė. Susitikimų su psichologe metu buvo kalbamasi apie pasirūpinimą emocine sveikata nėštumo metu ir po gimdymo. Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra ypatingi, nes keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir jos emociniai išgyvenimai. Tai labai jautrus laikotarpis, kuomet vyrauja baimės (nežinomybės, skausmo ir kt.), neužtikrintumas, savivertės pasitikrinimas, artimosios aplinkos palaikymo ir paramos įvertinimas.
Svarbu pabrėžti, kad nėštumo laikotarpiu moteris negali kontroliuoti hormoninių pokyčių kūne, tačiau ji gali mokytis juos atpažinti, priimti ir atitinkamai savimi rūpintis, skirti sau laiko. Tai labai svarbu kuriant saugumo jausmą ir pasitikėjimą savimi. Kai mokėsime atpažinti rizikas, galimus pokyčius ir jų pasekmes, iki minimumo sumažės nerimo lygis, įtampa, staigūs emocijų pokyčiai.
Dalį susitikimų laiko skirta jautriai temai – pogimdyvinei depresijai. Didžioji dalis moterų po gimdymo išgyvena melancholijos laikotarpį, kuris gali komplikuotis ir taip išsivysto depresija ar, negaunant laiku pagalbos, psichozė. Tyrimų rezultatai nenuteikia pozityviai, nes apie 20 – 30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada nenustatoma depresijos po gimdymo diagnozė, nors gyvena kančioje.
Kad moters emocinė sveikata nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo būtų kuo įmanoma geresnė, svarbu tiek jai pačiai, tiek aplinkai pasirūpinti ja ir laiku suteikti kvalifikuotą pagalbą. Susitikimų metu kalbėta apie savipagalbos svarbą savijautai, pristatyta keletą nesudėtingų dėmesio nukreipimo ir dėmesio įsisąmoninimo metodų. Aptarta, kaip svarbu atliepti savo poreikius, kurių patenkinimas ar nepatenkinimas nulemia mūsų emocinę savijautą. Susitikimo dalyvės dalinosi, kas joms padeda nėštumo laikotarpiu, kaip jos save stiprina.
Šie susitikimai buvo ne tik apie informacijos pasidalijimą, bet ir apie bendrystę, kuri labai padeda, kai yra sunku, kai esi pasimetusi ir ne visada žinai, kas su tavimi vyksta.
