Atvėsus orams, sulaukus gražios, bet žvarbios žiemos, ne visuomet pavyksta įvertinti pasikeitusią situaciją ir prisitaikyti aprangą, apavą, apgalvoti buvimo lauke ar kelionės trukmę, užsiėmimų pobūdį (aktyvi ar statinė veikla). Ilgiau būnant šaltyje, esant stipriam vėjui, sušlapus gresia patirti vietinius odos ar gilesnių audinių nušalimus arba bendrą kūno atšalimą (hipotermiją). Didesnė tikimybė nušalti atviras ar mažiau apsaugotas kūno vietas – veidą, rankų, kojų pirštus.
Didesnė rizika nušalti, jei yra bendras organizmo nusilpimas, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, asmenims, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu, pervargus, nepavalgius ar badaujant, alkoholio vartojimas taip pat padidina riziką.
Nušalimai, pagal pažeidimo lygį, skirstomi į keturis laipsnius:
1-as laipsnis, kai nušalusi oda pabąla, tampa nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, skausminga, patinus, niežti. Simptomai ir skausmas praeina per keletą dienų, tačiau nušalusi kūno vieta dar kurį laiką lieka jautri šalčiui, žemesnei temperatūrai.
2-as laipsnis, kai nušalusių odos vietose atsiranda pūslės, prisipildžiusios gelsvo, drumsto skysčio, jaučiamas maudimas ar net stiprus skausmas. Nukentėjusį gali krėsti šaltis, pakilti temperatūra. Sugyti gali per 2-3 savaites.
3-ias laipsnis, kai stipriai sutrikus kraujotakai vystosi audinių nekrozė, oda tampa tarsi ,,marmurinė“, pabalusi, nepaslanki, atsiranda tamsaus skysčio pripildytos pūslės, stiprus skausmas. Gijimas skausmingesnis ir ilgesnis – iki 2 mėnesių.
4-tas laipsnis, kai nušalusios kūno vietos apmiršta (gangrena), lieka nejautrios. Gydymas – pažeistų kūno audinių pašalinimas chirurginiu būdu, jei pažeista plačiai, taikoma galūnės amputacija.
Pirmoji pagalba nušalus
- Nukentėjusįjį kuo skubiau organizuoti įvesti į šiltą patalpą, jei sušlapę rūbai, nuvilkti drėgnus drabužius, aprengti sausai ir šiltai, duoti gerti šiltų skysčių, jei žmogus sąmoningas. Jei nėra sąmonės, šiltai užkloti, skubiai vežti į artimiausią gydymo įstaigą arba kviesti pagalbą Nr.112
- Jokiu būdu netrinti nušalusių kūno vietų, atšildyti būtina palengva – negalima glausti prie karštų šildymo prietaisų ar merkti į karštą vandenį, nes šitaip sukelsime dar daugiau skausmo.
- Tą daryti reikia labai palaipsniui, pradedant vėsia temperatūra (kambario temperatūros), ją palaipsniui didinant iki 36-37 C laipsnių.
- Nušalusią vietą reikia uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį, pvz., striukę, megztinį, pledą, antklodę. Skubiai vykti ar vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
- Esant bendram kūno atšalimui, pagalba panašiai teikiama, kaip ir vietinio nušalimo atvejais – organizuoti patekimą į šildomą patalpą, pervilkti sausais rūbais, jei sušlapę; duoti šiltų skysčių (be kofeino ir alkoholio), jei sąmoningas.
- Jei nėra sąmonės, tikrinti kvėpavimą, jei nėra – skubiai kviesti pagalbą 112, pradėti dirbtinį gaivinimą: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimai (vaikams, vyresniems nei 1 metai ir suaugusiems), 15 paspaudimų ir 2 įpūtimai (kūdikiams iki 1 metų), tęsti, iki atvyksta medikai arba pradeda atsigauti.
Kaip išvengti nušalimo?
- Esant žemai oro temperatūrai, lauke reikia būti kuo trumpiau.
- Šaltyje reikia avėti neperšlampamą, šiltą, storais padais, tinkamo dydžio avalynę, mūvėti vilnones kojines.
- Vilkėti šiltus neperpučiamus drabužius, keliais sluoksniais, iš natūralių medžiagų, geriausia vilnonius arba iš specialiai šalčiui pritaikytų medžiagų.
- Svarbu dėvėti ausis dengiančią kepurę ar pošalmį, jei dėvite apsauginį šalmą, mūvėti šiltas kumštines pirštines.
- Veidą reikėtų saugoti nuo žvarbaus vėjo pridengiant šaliku. Veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (ne drėkinamuoju!) kremu.
- Jeigu lauke reikia išbūti ilgesnį laiką, stenkitės judėti, ieškokite nuo vėjo apsaugotos vietos, negalima sėsti ant akmenų ar ramstytis į šaltas šlapias sienas.
- Negalima vartoti alkoholio, nes jo išgėrus išsiplečia kraujagyslės ir organizmas greičiau atiduoda šilumą. Be to, apsvaigęs žmogus gali laiku nepajusti šalčio poveikio ir nesiimti reikiamų priemonių, apsvaigusiam greičiau sutrinka orientacija laike ir vietovėje.
- Šaltyje negalima pasiduoti norui miegoti, reikia judėti, pakaitomis įtempti ir atpalaiduoti raumenis. Tada suaktyvėja kraujotaka, pajuntama šiluma.
- Jei tenka dirbti šaltyje, reikia būti gerai išsimiegojus ir sočiai pavalgius. Būtina reguliariai pailsėti šiltoje patalpoje, išgerti šiltos arbatos.
Informacija paruošta pagal Higienos instituto ir kitas informacinės sklaidos priemones
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
