Pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima kasmet birželio 5 d.
Pasaulinę aplinkos dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Ši diena yra svarbi kiekvienam žmogui. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais bei ragina politikus imtis konkrečių veiksmų. Pasaulinė aplinkos diena yra diena, kada organizuojami įvairūs renginiai: varžybos dviračiais, žalieji koncertai, rašinių bei piešinių konkursai, medelių sodinimo, aplinkos tvarkymo akcijos.
Nuolat girdime kalbas apie ekologiją, vartojimą, aplinkos teršimą, gamtos išteklių mažėjimą, tačiau didelė dalis žmonių, vis dar lieka abejingais ir nesiima jokių veiksmų, siekiant sumažinti šią problemą. Taigi pateikiame keletą labai paprastų, kasdieniškų, didelių pastangų nereikalaujančių variantų, kaip prisidėti prie aplinkos tausojimo.
- Šiukšlių rūšiavimas – vienas paprasčiausių būdų siekiant sumažinti aplinkos teršimą. Šiais laikais tai padaryti nėra sudėtinga, tereikia atskirti stiklą nuo plastmasės, popieriaus ar tekstilės gaminių ir viską išmesti į tam skirtus konteinerius. Perdirbus panaudotą skardinę, sutaupoma 90 procentų energijos, sunaudojamos pagaminti naujai skardinei. O perdirbus 1 kilogramą aliuminio, į aplinką neišsiskiria net 9 kg CO2.
- Esant galimybei važiavimą automobiliu pakeiskime į važiavimą dviračiu, riedučiais ar viešuoju transportu. Taip sumažinsime išmetamų dujų kiekį į orą. Taip pat ilgai stovint kamštyje, išjunkime variklį. Stovint daugiau kaip vieną minutę, užvedimo momentu, išskiriama mažiau teršalų, negu stovint su užvestu varikliu.
- Mažiau naudokime plastmasinius indelius, maišelius. Žinoma, kad plastmasės gaminiai nesuyra net 1000 metų, taigi pravartu naudoti ekologiškus, greitai suyrančius maišus, arba naudoti medžiaginius pirkinių maišelius.
- Pirkti didesniais kiekiais. Pvz: geriamo vandens 5 litrų vienoje pakuotėje, negu 5 pakuotes po 1 litrą.
- Taupykime popierių. Tualetinį popierių meskime į vandenį, taip jis greičiau suyra. Spausdinkime ant abiejų lapų pusių, sumažinkime šriftą, taip sutaupysime popieriaus. Vienas europietis per metus sunaudoja apie 200 kg popieriaus, o jam pagaminti naudojama mediena, popierius ir energija.
- Šildymo sezonu naudokime durpes kaip kurą. Durpių žaliavų naudojimas, lyginant su anglimi ar mazutu, sumažina kenksmingų dujų, ypač sieros dioksido išmetimą į orą. 1 tona durpių briketų pakeičia 1,6 tonas rusvųjų anglių.
- Saugokime miškus, nekirskime medžių. Nustatyta, kad medžiai sugeria penktadalį dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų. Tuo tarpu vienas medis sugeria net 6 kg CO2.
- Panaudotas baterijas sumeskime į tam skirtas dėžutes, esančias prekybos centruose, taip jos bus perdirbamos. Netinkamai išmestos baterijos daro didelę žalą ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Baterijose esantys pavojingi sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis patekę į aplinką, tampa sunkių susirgimų priežastimi.
- Kaupkime makulatūrą ir atiduokime ją perdirbti. Perdirbtas popierius iš naujo panaudotas gali būti nuo 4 iki 8 kartų.
- Naudokime kompostus organinėms atliekoms. Vėliau visą tai galima panaudoti kaip natūralią trąšą dirvožemiui. Priešingu atveju, organinės atliekos patekusios į sąvartynus išskiria metaną, kuris prisideda prie šiltnamio efekto didinimo.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
