Kiekvienais metais paskutinį gegužės trečiadienį minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena (angl. World MS Day), kurios tikslas – skleisti informaciją apie išsėtinę sklerozę, didinti visuomenės supratimą, remti sergančiuosius ir skatinti tyrimus, padedančius kovoti su šia lėtine liga.
Kas yra išsėtinė sklerozė?
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema klaidingai puola nervų ląsteles dengiančią mielino dangą. Dėl šio pažeidimo sutrinka signalų perdavimas tarp smegenų ir kūno, o tai sukelia įvairius simptomus – nuo regėjimo sutrikimų, raumenų silpnumo, pusiausvyros problemų iki nuovargio, skausmo, atminties ir koncentracijos sutrikimų. Liga dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiesiems – nuo 20 iki 40 metų, ir dažniau moterims nei vyrams.
Kodėl svarbu minėti šią dieną?
Pasaulinė IS diena – tai galimybė ne tik skleisti žinias apie ligą, bet ir priminti apie sergančiųjų kasdienius iššūkius. Tai taip pat proga kalbėti apie būtinybę kurti įtraukesnę visuomenę, kurioje žmonės su IS galėtų gyventi visavertį gyvenimą – mokytis, dirbti, keliauti, sportuoti, kurti šeimą.
2025 metų kampanijos tema
Šių metų pasaulinės kampanijos šūkis – „Sujungti bendruomenes“ (#MSConnections). Pagrindinis tikslas – stiprinti ryšius tarp žmonių, bendruomenių, sveikatos priežiūros specialistų ir institucijų. Pabrėžiama, kad vienybė ir bendradarbiavimas yra raktas į geresnį gyvenimą sergantiesiems IS. Kampanijos metu žmonės skatinami dalintis savo istorijomis, patirtimi, organizuojamos viešos diskusijos, renginiai ir paramos iniciatyvos.
Lietuvoje – solidarumas ir parama
Lietuvoje Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena minima įvairiais renginiais, kuriuos organizuoja pacientų organizacijos, gydymo įstaigos ir savanoriai. Vyksta konferencijos, paskaitos, socialinės akcijos, siekiančios tiek informuoti visuomenę, tiek suburti bendruomenę. Šią dieną primenama, kad sergančiųjų balsas turi būti girdimas. Kad stiprybė slypi bendrystėje. Kad mokslas, parama ir žmogiškas supratingumas gali pakeisti gyvenimus. Tai ne tik liga – tai tūkstančiai istorijų, vilčių ir kovų. Ir mes galime būti šios kovos dalimi – kaip palaikantys, girdintys, padedantys.
Išsėtinės sklerozės (IS) tikslios priežastys iki šiol nėra galutinai nustatytos, tačiau mokslininkai sutaria, kad ligos atsiradimui įtakos turi:
- Genetiniai veiksniai – jei serga artimas šeimos narys (pvz., tėvai, broliai/seserys), rizika susirgti IS padidėja. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai, ypač susiję su HLA-DRB1 genu (imuninės sistemos reguliavimu), gali padidinti jautrumą šiai ligai.
- Aplinkos veiksniai – geografinė padėtis: IS dažnesnė toliau nuo pusiaujo (pvz., Šiaurės Europoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje). Manoma, kad tai susiję su vitamino D trūkumu, nes saulės šviesa padeda organizmui jį gaminti.
- Virusinės infekcijos: Kai kurie virusai, ypač Epšteino-Baro virusas (EBV), yra siejami su padidėjusia IS rizika. Ypač jei infekcija įvyko paauglystėje ar vėliau.
- Rūkymas: Rūkymas padidina riziką susirgti IS ir gali pagreitinti ligos progresavimą.
- Nutukimas paauglystėje, ypač mergaičių, taip pat siejamas su didesne IS rizika.
- Imuninės sistemos sutrikimai – tai yra autoimuninė liga, tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savas nervų sistemos ląsteles – ypač mielino dangalą, dengiantį nervines skaidulas. Dėl šios „klaidos“ atsiranda uždegiminiai pažeidimai smegenyse ir nugaros smegenyse. Kodėl imuninė sistema pradeda veikti prieš savo organizmą, vis dar nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tai yra genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas.
Nors vienos aiškios priežasties nėra, tyrimai nuolat tobulėja ir padeda geriau suprasti šios ligos mechanizmus bei galimus prevencijos būdus ateityje.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!