Menu Close

Pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinė depresija – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Tokia būsena sukelia intensyvią jaunos mamos kančią, dažnai su kaltės jausmu, sutrikdo normalų šeimos gyvenimą, turi kitų neigiamų socialinių ir emocinių pasekmių. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Šie simptomai gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku, atlikti kasdieninę veiklą.

 

Neretai moterys niekam nepasakoja apie patiriamus simptomus, jaučia kaltę, kad nesijaučia laimingos dėl kūdikio gimimo. Būtina atsiminti, kad bet kuri moteris gali susirgti šiuo sutrikimu ir tai nereiškia, kad esate bloga mama. Kas gali paskatinti pogimdyvinės depresijos atsiradimą?

  • Sirgimas depresija iki nėštumo ir/arba nėštumo laikotarpiu.
  • Mamos amžius – kuo jaunesnė mama, tuo didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija.
  • Krizinis ar neplanuotas nėštumas.
  • Hormoniniai pokyčiai po gimdymo ir žindymo laikotarpiu.
  • Socialinio palaikymo trūkumas.
  • Konfliktai su partneriu.

Negydoma pogimdyvinė depresija gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali blogėti santykiai su vyresniais vaikais bei su partneriu. Šis sutrikimas yra gydomas priklausomai nuo simptomų tipo ir sunkumo, naudojant psichoterapiją ir/arba vaistus (tokius kuriuos galima vartoti žindymo laikotarpiu). Jeigu įtariate, kad jūsų artimoji serga pogimdyvine depresija svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

  • Neseniai pagimdžiusi moteris dažnai yra nerami ar niūrios nuotaikos.
  • Dažnai yra nuliūdusi, verkia be akivaizdžios priežasties.
  • Tiesiogiai ar netiesiogiai išsako beviltiškumo jausmą.
  • Išsako įkyrias mintis ar baimes apie galimą kūdikio sužalojimą.Išsako mintis apie savęs žalojimą.
  • Stebite požymių, kad moteris žaloja save (pvz. „subraižyti“ riešai).
  • Nesidomi kūdikiu, elgiasi, tarsi kūdikis yra kažkieno kito.
  • Neturi energijos ar motyvacijos.
  • Valgo per mažai arba per daug.
  • Miega per mažai arba per daug.
  • Pastebite, kad jai yra sudėtinga sutelkti dėmesį ar priimti sprendimus.
  • Išsako sunkumus su atmintimi.
  • Išsako kaltės jausmus, kad yra bevertė ir/ar bloga mama.
  • Prarado susidomėjimą ir malonumą atlikdama veiklas, kurios anksčiau teikė malonumą.
  • Atsitraukė nuo draugų ir šeimos narių.
  • Ją nuolat vargina galvos ir kūno skausmai ir/arba vidaus organų problemos.

Itin svarbu palaikyti jaunąją mamą, išklausyti, leisti retkarčiais pailsėti nuo mažylio priežiūros. Jei mamos savijauta negerėja, rekomenduokite jai kreiptis profesionalios pagalbos, padėkite jai tokią pagalbą surasti bei nuvykti į susitikimą su psichikos sveikatos priežiūros specialistais (dėl sudėtingo vaiko priežiūros periodo, moteriai gali būti sudėtinga rasti laiko tai padaryti).

  • Kreipkitės pagalbos – papasakokite artimiesiems kaip jaučiatės, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus.
  • Nesitikėkite tobulumo ir neiškelkite nerealistiškų lūkesčių sau ir savo mažyliui – tikėkitės, kad bus ir gerų, ir blogų dienų.
  • Aktyviai leiskite laiką – atsižvelgę į savo gydytojo rekomendacijas stenkitės dažniau išeiti į lauką, daugiau vaikščioti.
  • Sveikai maitinkitės, nevartokite kofeino ar kitų dirginančių medžiagų.
  • Puoselėkite santykius su savo partneriu, stenkitės rasti laisvo laiko pabūti dviese.
  • Kuo dažniau bendraukite su artimaisiais ir draugais.
  • Stenkitės miegoti tuo pačiu metu kai miega jūsų mažylis.

 

Radviliškio r. visuomenės sveikatos biuro informacija

 

 

 

 

 

Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą