Liepos 25 d. minima Pasaulinė skendimų prevencijos diena. Rodos viskas jau žinoma, nes kasmet perskaitome ir išgirstame įvairiausių saugaus elgesio vandenyje taisyklių. Tačiau nuolatinis kartojimas, informacijos atnaujinimas tik sustiprina mūsų pasitikėjimą savimi ir padidina tikimybę jog nelaimės atveju sureaguosime tinkamai.
Kai nuo birželio 1 d. prasideda maudymosi sezonas, svarbu, jog poilsis vandenyje netaptų tragiškas – būtina išlikti budriems ir nepamiršti galimų pavojų. Deja, vis dar nemaža dalis žmonių vasarą darosi per daug atsipalaidavę, manydami, jog gelbėtojai ar kiti asmenys paplūdimiuose ar maudyklose visada sugebės užkirsti kelią nelaimei. Tačiau ne visi paplūdimiai ir maudyklos yra prižiūrimi, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas, nespėjus sulaukti pagalbos.
Nors Lietuvoje skendimų atvejų skaičius mažėja, vis dėlto kiekviena žūtis – tai be galo skaudi netektis šeimoms ir našta visuomenei.
ŠIEK TIEK STATISTIKOS
Vyrų skendimo mirtingumas Lietuvoje yra net 3–5 kartus didesnis nei moterų – nuo 2024 m. iš 128 nuskendusiųjų net 110 buvo vyrai. Neretai tai yra siejama su noru parodyti vyrišką jėgą, polinkiu į rizikingą elgesį ar alkoholio vartojimu.
DAŽNIAUSIOS SKENDIMŲ PRIEŽASTYS:
- nemokėjimas plaukti;
- rizikavimas ir sąmoningas pavojų ignoravimas;
- maudymasis neįrengtose ir saugumu neužtikrintose vietose;
- laisvas prieinamumas prie vandens telkinių;
- vaikų palikimas be priežiūros;
- alkoholio vartojimas;
- neveiksmingos ar nepakankamos gelbėjimo priemonės;
- žinių apie saugų elgesį stoka.
Vaikams iki 6 metų rizika nuskęsti ypač didelė – tik vienas iš dešimties skendimų atvejų baigiasi išsigelbėjimu.
VAIKAI SKĘSTA TYLIAI
Labai svarbu žinoti: skęstantis vaikas retai kada šaukiasi pagalbos ir blaškosi vandenyje, jie dažniausiai lyg akmenys – neria gilyn. Todėl būtina atidžiai stebėti besimaudančius mažamečius. Jei vaikas pradingo – pirmiausia žvalgykitės vandens telkinyje.
PLAUKIMO ĮGŪDŽIAI NEAPSAUGO NUO NELAIMĖS – REIKALINGAS ATSAKINGAS ELGESYS:
- Maudykitės tik oficialiai įrengtuose paplūdimiuose;
- Neleiskite vaikams būti prie vandens be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros;
- Venkite maudymosi, kuomet esate perkaitę, tuoj pat po valgio, kuomet vandens temperatūra žema atitraukus – (<14 °C);
- Nesimaudykite naktį ar kilus audrai;
- Nevartokite alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų;
- Nešokinėkite į nepažįstamą vandens telkinį;
- Neplaukite už saugomo zonų ribų;
- Nenaudokite pripučiamų čiužinių ar padangų;
- Paplūdimiuose stebėti oro sąlygas ir vėliavų signalus – žalia, geltona, raudona, raudonai-geltona;
KĄ REIŠKIA PLEVĖSUOJANČIOS VĖLIAVOS?
Žalia – maudytis saugu. Dėl jūroje esančių povandeninių srovių nekabinama, nes jūroje visada pavojinga maudytis.
Geltona – maudytis pavojinga.
Raudonai geltona – gelbėtojai budi.
Raudona – draudžiama maudytis.
Skęstant jūroje:
Kaip elgtis pavojaus atveju?
- Mėšlungis: atsigulkite ant nugaros vandenyje, ištieskite kūną, tempkite koją, sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo, tada ramiai plaukdami grįžkite į krantą.
- Užspringimas: atsigulkite ant nugaros ir iškosėkite vandenį.
- Nuovargis: ilsėkitės gulėdami ant nugaros, kvėpuokite ramiai ir įgyvendinkite gelbėjimosi planą.
- Patekus į vandenį su drabužiais: stenkitės pašalinti kuo daugiau (batus, kelnes, striukes).
- Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.
- Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.
- Jūroje. Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos.
Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą. - Upėje. Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju reikia upe plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio kranto. Patekus į vandens sūkurį patariama panerti ir po vandeniu nuplaukti nuo pavojingos vietos.
Matant skęstantį žmogų – ką daryti?
Įsidėmėkite, jog be pagalbinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, yra fiziškai stipresnis už skęstantįjį!
Iš karto skambinkite 112 ir kvieskitės kitų pagalbą. Jei skęstantįjį gelbėjate patys, naudokite gelbėjimo priemonę: plūdurą, kamuolį, virvę ar pripučiamus daiktus. Jei plauksite link skęstančiojo, neleiskite jam jūsų apsikabinti – skęsite kartu. Jei patekote į skęstančiojo gniaužtus, imkitės vieno iš būdų – uždėkite delną aukai ant veido ir stumkite jį tolyn nuo savęs. Skęstantis žmogus atsiloš atgal ir jo rankos atsipalaiduos. Kitas būdas – kartu su skęstančiuoju nerti po vandeniu. Tokiu atveju skęstančiam žmogui pasireikš išgyvenimo instinktas ir jis, paleidęs gelbėtoją, mėgins išplaukti į paviršių. Skęstantįjį reikia bandyti apkabinti iš nugaros.
Kaip saugiai elgtis valtyje?
- Visada turėkite gelbėjimo ratą ir pakankamai liemenių;
- Valtyje gali būti tik tiek asmenų, kiek yra vietų;
- Niekam neleisti vaikščioti valtyje;
- Prasidedant audrai – kuo greičiau plaukite į krantą;
- Iškritus ar iššokus – nelipkite atgal į valtį per šoną, nebent pro galinę dalį.
- Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
Straipsnis parengtas naudojant Higienos Instituto publikuojamą medžiagą.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
