Vaikų emocinė sveikata – tai jų gebėjimas suprasti, išreikšti ir valdyti emocijas, pasitikėti savimi, kurti sveikus santykius, prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių bei konstruktyviai įveikti kasdienius iššūkius. Emocinė sveikata yra neatsiejama bendrosios vaiko gerovės dalis ir daro didelę įtaką jo mokymuisi, elgesiui ir socialinei raidai.
Šiais laikais vaikai, paaugliai ir jų šeimos patiria daug streso ir kitų psichologinių problemų. Visgi tėvai ir globėjai yra svarbiausi žmonės, kurie gali padėti vaikams ugdyti įgūdžius, reikalingus valdyti emocijas, spręsti problemas, bendrauti ir plėtoti artimus ryšius su kitais. Aptarkime kelis svarbius aspektus.
Saugūs, stabilūs, puoselėjantys santykiai šeimoje. Tokie santykiai yra būtini vaiko sveikam protiniam ir emociniam vystymuisi. Kai vaikai jaučiasi saugūs ir artimi savo tėvams, jie išmoksta pasitikėti kitais, susirasti draugų ir valdyti savo jausmus.
Sukurkite savo vaikui nuspėjamą rutiną. Aiškios taisyklės, nuoseklumas, struktūrizuota kasdienybė suteikia vaikams stabilumo ir ryšio jausmą. Pastovumas mažina nerimą ir skatina emocinį stabilumą. Nustatykite reguliarų ritualą prieš miegą. Mažiems vaikams prieš miegą tai gali būti maudymasis vonioje, dantų valymas, knygos skaitymas kartu. Gerai pailsėjus yra lengviau susidoroti su kasdieniais sunkumais. Taip pat skatinkite namų darbų rutiną. Planavimas kokiu laiku atlikti mokykloje užduotus namų darbus yra svarbus ugdant laiko valdymo įgūdžius, kurie mažina stresą. Be to, tai padeda vaikams rasti laiko pasirūpinti savimi bei daugiau laiko skirti bendravimui su šeima, draugais. Nepamirškite ir amžių atitinkančių darbų namuose – jie skatina atsakomybės jausmą, indėlio į šeimos gerovę suvokimą. Atlikdami užduotis vaikai įgyja pasitikėjimo, o tai ugdo savigarbą.
Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas linksmam laiko leidimui. Tikslas – dalintis džiaugsmu ir bendrauti. Žaiskite reguliariai – taikykite tai ne tik kaip atlygį už gerą elgesį. Ryšiai, kuriuos užmezgate šiomis akimirkomis, sudaro pagrindą sveikiems santykiams gyvenime. Mažiems vaikams žaidimai leidžia tyrinėti emocijas dar prieš jas įvardinant žodžiais, suteikia jiems savo pasaulio kontrolės jausmą. Su vyresniais vaikams ir paaugliai ypatingo šeimos pramogų laiko planavimas bei leidimas stiprina tarpusavio ryšius. Nustatykite taisykles, kuomet laiką skiriate vaikui. Pavyzdžiui, leiskite vaikui pasirinkti užsiėmimą, padėkite telefonus į šalį. Praleiskite laiką užsiimdami veikla, kuri skatina bendradarbiavimą, problemų sprendimą. Paaiškinkite vaikui, kad kiekvienas susiduriame tiek su laimėjimais, tiek su nesėkmėmis. Todėl, net jei vaikui kažkas nesiseka, stenkitės proporcingai išdėlioti jo laisvą laiką – jo turi užtekti ne tik sunkesnių dalykų mokymuisi, atlikimui, bet mėgstamoms veikloms. Supraskite, kad kuomet vaikas susikoncentruoja tik į tas sritis, kurios jam nesiseka, labai lengvai gali kilti mintys, jog jis yra nevykėlis. Neleiskite jam taip jaustis.
Naudokite pozityvios tėvystės metodus. Teigiamos drausmės strategijos padeda vaikams ir paaugliams mokytis konstruktyviai valdyti savo elgesį. Turėkite aiškias ir nuoseklias taisykles, kurių turėtų laikytis jūsų vaikas ar paauglys. Ramiai paaiškinkite pasekmes, jei jų nesilaikys. Modeliuokite elgesį, kurį norite parodyti savo vaikui. Kai jaučiatės nusivylę, stenkitės reaguoti ramiai. Pavyzdžiui, užuot sakę: „Tu varai mane iš proto“, išsakykite savo tikrus jausmus: „Šiuo metu esu tikrai nusivylęs“. Tai moko vaikus pasakyti tai, ką jie jaučia, o ne kritikuoti ar įžeidinėti. Pastebėkite teigiamą vaiko elgesį. Jis turi žinoti, ne tik kada daro ką nors blogo, bet ir ką nors gero. Girkite už sėkmę ir pastangas, būkite konkretūs: „Oho, man patinka, kad tu pasidalinai savo mėgstamu žaislu su draugu!“ arba „Man patinka, kaip tu sutvarkei virtuvę po vakarienės – tai labai džiugina.“
Atviras bendravimas. Galėjimas laisvai išreikšti mintis ir jausmus padeda vaikams suvokti ir priimti savo emocijas. Atviras bendravimas taip pat stiprina tėvų ir vaikų ryšius. Skirkite laiko vaiko išklausymui. Būkite pasiekiami, kai vaikas nori kalbėti. Atminkite, kad nesvarbu, kad jų problemos jums atrodo menkos, nereikšmingos – vaikai ir paaugliai labiausiai nori meilės ir palaikymo.
Aktyviai klausydami skatinkite atvirą dialogą. Sukurkite palankią ir nesmerkiančią aplinką, kad jiems būtų patogu dalytis mintimis, jausmais ir rūpesčiais. Atminkite, bet koks laikas tinka pokalbiams. Pavyzdžiui, kalbėkite automobilyje, kartu plaudami indus, ar išėję pasivaikščioti. Bendraukite kokybiškai, užduokite atvirus klausimus. Užuot klausę klausimų, į kuriuos vaikas gali atsakyti „taip“ arba „ne“, pateikite tokius, į kuriuos reikia išsamesnių atsakymų. Tai skatins jūsų vaiką daugiau dalytis mintimis ir jausmais.
Mokymasis suprasti ir valdyti emocijas. Vaikas turi gebėti atpažinti, įvardyti savo jausmus (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ir kt.) ir valdyti savo emocijas. Jūs galite padėti jam pripažindami jo emociją, sakydami: „Matau, kad dabar jauti stiprius jausmus“ arba „Žinau, kad jautiesi blogai dėl to, kad reikia nutraukti žaidimą, kurį norėjai užbaigti“. Išreikškite savo vaiko emocijas žodžiais, pvz., „Tu atrodai liūdnas/piktas/išsigandęs/nusivylęs.“ Mažesniems vaikams gali padėti emocijų žymėjimo spalvų zonos. Priimdami vaiko emociją leidžiate jam žinoti, kad emocijos yra gerai, net jei elgesys neteisingas.
Svarbu yra atliepti, jautriai reaguoti į kilusias emocijas: jei jūsų vaikas ar paauglys liūdnas, paguoskite; jei bijo, užtikrinkite saugumą; jei pyksta, leiskite jam pajusti jūsų gerumą, bet kartu nubrėžkite ir ribas, pasidalykite nedestruktyviais neigiamų emocijų išreiškimo ir nusiraminimo metodais (pvz., gilus kvėpavimas, raumenų atsipalaidavimas ar užmerkus akis įsivaizdavimas atpalaiduojančios, laimingos vietos). Gebėjimas valdyti emocijas stresinėse situacijose (pvz., nusiraminti, kai jaučiasi nusivylęs ar supykęs) prisideda prie gebėjimo spręsti problemas, įveikti sunkumus, ugdo emocinį atsparumą.
Socialiniai santykiai mokykloje ir bendruomenėje. Stiprių, sveikų socialinių santykių kūrimas teigiamai veikia jūsų vaiko emocinį vystymąsi. Todėl puoselėkite vaikų draugystes. Draugystės palaikymas padeda vaikams išmokti suprasti kitus, bendrauti teigiamais būdais. Paskatinkite savo vyresnį vaiką ar paauglį pasikviesti draugų, susitikti su bendraamžiais parke ar filme. Skatinkite vaiką įsitraukti į veiklas. Vaikams, kurie yra aktyvūs savo bendruomenėje, geriau sekasi mokykloje, jiems lengviau išvengti bėdų, rečiau kyla depresija ar destruktyvios mintys.
Paskatinkite vaiką išbandyti popamokinę veiklą, būrelius, sporto komandas ar savanorystę. Tai padeda atrasti tai, kas jiems patinka, susitikti su panašių pomėgių turinčiais bendraamžiais ir užmegzti draugystes. Savanoriaudami, padėdami kitiems bendruomenės nariams, vaikai ir paaugliai mokosi pasitikėti savimi, išmoksta bendradarbiauti su kitais.
Padėkite savo vaikui ugdyti empatiją, pagarbą ir priėmimą. Kitų asmenų požiūrio ir jausmų atpažinimas padeda vaikams išmokti valdyti savo emocijas. Pagarba skirtumams taip pat padeda vaikams suvokti savo tapatybę ir jaustis vertinamiems kokie jie yra. Leiskite jiems matyti, kad su visais patys elgiatės maloniai, nepaisant skirtumų. Aptarkite skirtingus požiūrius ir jausmus įvairiose situacijose.
Emocinė sveikata stiprinama, kai vaikas žino, kad gali kreiptis į suaugusįjį pagalbos. Ankstyvas emocinių sunkumų pastebėjimas ir pagalba (pvz., psichologo konsultacijos) gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms. Palaikykite ryšį su mokytojais, auklėtojais, kitais ugdymo įstaigos specialistais. Tai padės jums laiku sužinoti apie iššūkius, su kuriais susiduria ar gali susidurti jūsų vaikas. Dirbkite kartu, kad išspręstumėte iškilusias problemas.
Atminkite, kad didžiausia dovana vaikui yra ne prabangūs daiktai, o dėmesys, meilė, pagarba ir kartu leidžiamas laikas. Stiprus ryšys su tėvais ar globėjais suteikia vaikui emocinį saugumą, o teigiamas bendravimas ir palaikymas skatina vaiko savivertę bei pasitikėjimą savimi. Būkite geru emocinės raiškos ir elgesio pavyzdžiu savo vaikui!
Svarbūs vaikų emocinės sveikatos aspektai:
- Emocinis sąmoningumas ir raiška
- Vaikas turi gebėti atpažinti ir įvardyti savo jausmus (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ir kt.).
- Svarbu mokyti vaikus, kaip tinkamai išreikšti emocijas žodžiais ar kitais konstruktyviais būdais.
- Saugus prieraišumas ir artimi santykiai
- Stiprus ryšys su tėvais ar globėjais suteikia vaikui emocinį saugumą.
- Teigiamas bendravimas ir palaikymas skatina savivertę bei pasitikėjimą savimi.
- Savireguliacija
- Gebėjimas valdyti emocijas stresinėse situacijose (pvz., nusiraminti, kai jaučiasi nusivylęs ar supykęs).
- Mokymas spręsti problemas ir įveikti sunkumus ugdo emocinį atsparumą.
- Socialiniai įgūdžiai
- Mokėjimas užmegzti draugystes, bendradarbiauti, dalintis ir spręsti konfliktus.
- Empatijos ugdymas padeda vaikui suprasti kitų jausmus ir reaguoti į juos tinkamai.
- Savigarba ir pasitikėjimas savimi
- Vaiko tikėjimas savo gebėjimais ir teigiamas savęs vertinimas prisideda prie emocinės gerovės.
- Svarbu skatinti vaiko pastangas ir pripažinti jo pasiekimus.
- Stabili aplinka ir rutina
- Aiškios taisyklės, nuoseklumas ir nuspėjama kasdienybė padeda vaikui jaustis saugiai.
- Stabilumas mažina nerimą ir skatina emocinį stabilumą.
- Pagalbos prieinamumas
- Emocinė sveikata stiprinama, kai vaikas žino, kad gali kreiptis į suaugusįjį pagalbos.
- Ankstyvas emocinių sunkumų pastebėjimas ir pagalba (pvz., psichologo konsultacijos) gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
Kaip stiprinti vaikų emocinę sveikatą?
- Skatinti atvirą ir palaikantį bendravimą.
- Mokyti emocijų pažinimo ir valdymo įgūdžių.
- Kurti saugią ir pastovią aplinką.
- Rodyti meilę, dėmesį ir pagarbą.
- Skatinti fizinį aktyvumą ir subalansuotą dienotvarkę.
- Būti geru emocinės raiškos ir elgesio pavyzdžiu.
VSS Danguolė Garuckienė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
