Po gana ilgo vėsaus periodo neabejotinai esame išsiilgę saulės šilumos ir jau su pirmaisiais jos spinduliais skubame įgauti gražų įdegį, ilsėdamiesi savo sodybose, balkonuose ar prie vandens telkinių, ne vienas dar suspėja užsukti ir į soliariumus. Kaip tai veikia mūsų odą, ar yra saugių „deginimosi“ būdų ir ką būtina žinoti, jei oda staiga stipriai paraudonavo ar ėmė niežėti? Pirmosiomis vasaros dienomis dažnas, svajojantis apie rusvą įdegį, pirmiausia apsilanko soliariumuose, manydami taip odą neva „paruošiantys“ deginimuisi saulėje.
Pirmieji saulės spinduliai dažniausiai būna apgaulingi, kad ir kokie malonūs ir pasiilgti, nemažai daliai žmonių gali sukelti nepageidaujamas reakcijas odoje, ypač jei saulėkaitoje žmogus buvo gana ilgai, jų nesisaugodamas. Saugus įdegis neegzistuoja, tačiau, jei žmogus be saulės pameta vasarišką džiugesį ir šypseną, galima laikytis tam tikrų rekomendacijų, kurios bent jau padėtų sumažinti UV spinduliuotės žalą:
- Iš pradžių saulėtomis dienomis būdami lauke stenkitės laiką leisti pavėsyje. Įdomu tai, jog tiek smėlis, tiek augalija atspindi 5–20 proc. UV spindulių, tad net ir būnant po skėčiu oda teoriškai yra veikiama saulės.
- Venkite saulės jos intensyviausios spinduliuotės metu nuo 10 iki 16 val., odą su pirmaisiais spinduliais „supažindinkite“ mažesnio saulės aktyvumo valandomis.
- Pradėkite nuo trumpesnio buvimo saulėje ir palaipsniui ilginkite buvimo saulėje laiką, kuomet odoje bus spėję pasigaminti pakankamai melanino ir jis tinkamai atliks savo funkciją, saugodamas odą nuo tolimesnio žalingo saulės poveikio.
- Rekomenduojama pradėti nuo maždaug 10 min. buvimo saulėje jos mažo aktyvumo valandomis, kasdien ilginant šį laiką po 1–2 minutes ir akylai stebint reakcijas odoje. Pasireiškus odos paraudimui, sudirgimui, saulės reikėtų vengti iki būklės pagerėjimo.
- 10–16 val. buvimo saulėje metu būtinai naudokite apsauginį kremą: visas atviras kūno sritis, įskaitant veidą, kaklą ir ausis, tepkite plataus spektro apsauginiu kremu nuo saulės, kurio apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra ne mažesnis kaip 30.
- Jei oda stipriau sureagavusi į saulę ir nėra galimybės išvengti saulėkaitos, papildomai denkite odą apsauginiais drabužiais, pavyzdžiui, plačiabrylėmis skrybėlėmis, šviesiais, plonos medvilnės marškiniais ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, nepamirškite akių apsaugos akiniais su UV filtrais.
- Atkreipkite dėmesį į vartojamus vaistus: kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo/skausmo ir kt., gali padidinti jautrumą saulės šviesai. Žinokite apie galimą vaistų ir saulės poveikio sąveiką.
- Jei trokštate ryškesnio įdegio, kaip alternatyvą apsvarstykite galimybę naudoti savaiminio įdegio kremus.
Jei saulės vonių neišvengta ir jos buvo saikios, nesukeliant odos nudegimo, papildomai priežiūrai rekomenduojamos intensyvaus drėkinimo priemonės su alijošiumi ir/ar dekspantenoliu. Na, o norint kuo greičiau pagerinti būklę po nudegimo ir suteikti nuskriaustai odai didžiausią komfortą, pirmiausiai reikalingas odos vėsinimas:
- pasitraukus į pavėsį kas 1–2 valandas iki 15–30 sekundžių odą atgaivinant baseine, ežere ar po trumpu šaltu dušu, kadangi ilgas kontaktas su vandeniu gali tik dar labiau sausinti ir sudirginti odą.
- Tinkami ir šalti kompresai, tačiau ledo nereikėtų dėti tiesiogiai ant nudegintos odos. Po atsivėsinimo vandeniu galima naudoti drėkinančius, raminančių medžiagų turinčius losjonus ar gelius, derėtų vengti riebių, aliejinių ar vazelino pagrindo tepalų, nes jie sulaiko šilumą ir mažina odos gebėjimą atvėsti.
- Dėl susidariusio padidėjusio odos jautrumo reikėtų dėvėti laisvus, lengvus, medvilninius drabužius.
- Jei žmogus karščiuoja, jaučia peršalimą primenančius simptomus, galima vartoti nesteroidinius priešuždegiminius medikamentus, kaip ibuprofeną, paracetamolį – tai turėtų pagerinti bendrą būklę ir pagreitinti odos uždegimo mažėjimą. Vietiškai keletą dienų ant paraudimų gali būti tepamas nereceptinis hidrokortizono gelis.
- Taip pat tokiais atvejais netenkame daug skysčių, tad labai svarbu vartoti pakankamai vandens.
Kada kreiptis į gydytoją? Paprastai nudegimų saulėje gydymui medikų pagalbos neprireikia, tačiau, jei susiformuoja didelės pūslės, jos infekuojasi, pacientas yra vaikas ir karščiuoja, junta šaltkrėtį, ar žmogus yra dezorientuotas, mieguistas – visuomet verta kreiptis į gydymo įstaigą. Pūslių pradurti nerekomenduojama, nebent jos būtų skausmingos, matytųsi infekcijos požymiai ar susikaupęs neskaidrus skystis. Tokiu atveju, vėlgi, reikalinga mediko konsultacija, kuris ir atliktų patį pūslės pradūrimą steriliomis sąlygomis bei, įvertinęs paciento būklę, pateiktų tolimesnes gydymo rekomendacijas. Kad viso to neprireiktų – mėgaukimės saule atsakingai. Kaip sakė graikų filosofas Epiktetas, „net ir didžiausias malonumas nustoja džiuginti, jeigu tik peržengiamas saikas“.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
