Gegužės 8–ąją visame pasaulyje yra minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena. Raudonojo kryžiaus judėjimo pradžia siekia 1863-iuosius metus, ir siejama su tuomet įkurta Tarptautinė sužeistųjų pagalbos tarnyba, kuri visų pirma, rūpinosi sužeistaisiais kare. Vėliau tarnybos veikla apėmė ir platesnę visuomenės dalį.
1864 rugpjūčio 22–ąją H. Dunant pasiūlymu, Šveicarijoje buvo pasirašyta konvencija dėl sužeistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Konvencijoje buvo numatyta, kad viso pasaulio gydytojai ir medicinos seserys turėtų bendrą kalbą. Greitosios pagalbos simboliu išrinktas raudonas kryžius baltame fone.
Musulmonų šalyse analogiška organizacija turi raudonojo pusmėnulio simbolį. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijos pavaldžios Tarptautiniam komitetui, kurio būstinė įkurta Ženevoje. Karo metu komiteto atstovai turi teisę neliečiami vaikščioti bėglių ir kalinių teritorijoje, teikti pagalbą nukentėjusiems, informuoti visuomenę apie sužeistuosius ir jų sąlygas. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijos jungia žmones iš 188 pasaulio šalių.
Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti dar 1919 m. ir kūrėsi bei formavosi kartu su valstybe. Vadovaudamasis fundamentaliaisiais judėjimo principais, Lietuvos Raudonasis Kryžius veikia kaip valstybės pagalbininkas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis. Būtent savanoriai ir savanorės, būdami(-os) savo miestų ir rajonų ambasadoriais (-ėmis), padeda bendruomenėms pasiruošti krizėms bei stiprina jų įgūdžius veikti neapibrėžtumo atveju.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
