Gegužės 10 d. minima Pasaulinė raudonosios vilkligės diena. Pirmą kartą šią dieną 2004 m. paskelbė Lupus Canada. Nuo tada Pasaulinė vilkligės diena buvo siejama su įvairiomis veiklomis ir renginiais, organizuojamais įvairiose pasaulio vietose, siekiant didinti informuotumą apie šią ligą. Vienas iš svarbiausių būdų švęsti Pasaulinę vilkligės dieną – vilkėti violetinius drabužius.
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius vidaus organus, ypač odą, sąnarius, kraują ir inkstus. Žodis „raudonoji“ apibūdina vieną iš dažniausių ligos simptomų – rausvą bėrimą. O vilkligės pavadinimą gavo todėl, kad neretai ja sergantys žmonės ant nosies ir skruostikaulių turi raudoną dėmę, kuri vėliau pabąla ir primena vilko snukį.
Jos aukomis dažniausiai tampa 15-45 metų moterys. Pasaulyje SRV serga apie 5 mln. žmonių, Lietuvoje – keli tūkstančiai, tačiau tikslūs duomenys varijuoja dėl diagnostikos sudėtingumo.
Sisteminė raudonoji vilkligė yra reta liga. Liga retai prasideda iki 5 metų ir gana retai – iki paauglystės. Dažniausiai suserga moterys nuo 15 iki 45 metų. Šioje amžiaus grupėje moterys serga 9 kartus dažniau negu vyrai. Sisteminė raudonoji vilkligė paplitusi visame pasaulyje, o labiausiai – Afrikoje, Amerikoje, Ispanijoje ir Azijoje.
Priežastys nėra žinomos, manoma, jai atsirasti turi įtakos genetiniai, aplinkos (ultravioletinė spinduliuotė, kai kurie vaistai, stresas, Epsteino ir Barr virusinė infekcija), hormoniniai (moteriška lytis, nėštumas, menstruacijos) veiksniai. Ligai būdinga banguojanti eiga, paūmėjimus keičia remisijos laikotarpiai. Vilkligė atskiriems asmenims reiškiasi skirtingai (vystosi iš lėto arba atsiranda staiga), bet visiems būdingi bendrieji požymiai: silpnumas, nuovargis, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, odos ir burnos gleivinės bėrimas, plaukų slinkimas, padidėjęs jautrumas saulei.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
