Valgymo sutrikimai – kas tai, kam jie labiau gresia ir kaip juos atpažinti?
Visi turime skirtingą santykį su maistu. Vieniems tai maistingumo, pasimėgavimo ar paguodos šaltinis, kitiems maistas gali kelti neigiamas mintis.
Valgymo sutrikimų paplitimas pasauliniu mastu padidėjo nuo 3,4 iki 7,8 proc. (nuo 2000 iki 2018 metų) ir beveik 70 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairių valgymo sutrikimų. Nors šie sutrikimai gali paveikti bet kokios lyties ar amžiaus asmenis, didžiausia valgymo sutrikimų rizika iškyla paaugliams ir jaunoms moterims, tai yra pripažinta kaip trečia dažniausia šios grupės lėtinė liga. Atlikti tyrimai rodo, jog net 70 proc. suaugusių moterų yra nepatenkintos savo kūno svoriu. Suaugę, kurie serga diabetu, turi 2,4 karto didesnę valgymo sutrikimų išsivystymo tikimybę. Valgymo sutrikimų riziką didina įvairūs veiksniai: genetika, socialinės normos, asmenybės bruožai kaip perfekcionizmas, neurotiškumas, lipidų ir insulino metabolizmo anomalijos, mikrobiomos pokyčiai.
Nervinė anoreksija labiau paplitusi tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Pasireiškia neadekvačia baime priaugti svorio ir iškreiptu požiūriu į kūno įvaizdį, svorio suvokimą, kas lemia griežtus mitybos apribojimus. Išskiriami du nervinės anoreksijos potipiai. Pirmas, kai yra ribojamas maisto kiekis ar tam tikros maisto grupės, pavyzdžiui, angliavandeniai ar riebalai, skaičiuojamos kalorijos, praleidžiami dienos valgiai ar yra laikomasi sugalvotų tam tikrų griežtų taisyklių, pavyzdžiui, valgomi tik tam tikros spalvos maisto produktai. Šie maisto vartojimo ribojimai dažnai būna stebimi kartu su intensyviu fiziniu krūviu. Antras, kuomet po persivalgymo epizodo seka kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vartojami vidurius laisvinamieji vaistai ar diuretikai, intensyvus sportas, badavimas), taip pat stebimi ir mitybos apribojimai. Yra matomi ir fiziniai požymiai, kurie leidžia įtarti šį sutrikimą: žymus svorio sumažėjimas per trumpą laiką, nuovargis, blyški oda, alpimo ar galvos svaigimo epizodai, amenorėja, sumažėjęs libido. Badavimas neigiamai veikia visas organizmo sistemas, todėl didėja hipotenzijos, skydliaukės disfunkcijos, osteoporozės, periferinės neuropatijos, nevaisingumo bei kitų negalavimų rizika. Be to, atliktose studijose buvo stebimas ilgalaikio badavimo sukeltas smegenų audinio tankio sumažėjimas.
Nervinei bulimijai būdingas didelis maisto suvartojimas per trumpą laiką, savikontrolės valgant praradimas ir vėliau sekantis, mažiau išreikštas nei nervinėje anoreksijoje, kompensacinis elgesys. Bėgant laikui asmuo gali prarasti kontrolę gyvendamas tokiame pavojingame įpročių rate, o tai gali sukelti gėdos, kaltės ir nusivylimo savimi jausmus. Elgesys vis labiau tampa kompulsyvus ir nekontroliuojamas, lemia priklausomybę maistui. Tokia būklė dažnai slepiama ir aplinkinių pastebima tik labai vėlai. Dauguma patiria svorio svyravimus, tačiau svoris nemažėja ir gali išlikti normos ribose ar nedaug padidėjęs. Fiziškai gali būti stebimas dėl vėmimo atsiradęs patinimas aplink žandus ar žandikaulį, nuospaudos ant krumplių, pažeisti dantys, blogas burnos kvapas. Pasikartojantis vėmimas dažnai sutrikdo organizmo elektrolitų balansą ir sukelia įvairias somatines komplikacijas. Padidėja lėtinio gerklės skausmo, rėmens, refliukso, skrandžio ar žarnyno opų, osteoporozės, nevaisingumo, širdies nepakankamumo rizika. Dažnai, tačiau ne visada, esama duomenų apie anksčiau buvusią nervinę anoreksiją, po kurios iki bulimijos atsiradimo praeina nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Persivalgymo sutrikimas gana tolygiai pasiskirstęs tarp vyrų ir moterų, labiau paplitęs tarp suaugusiųjų. Priešingai nuo nervinės bulimijos, po persivalgymo epizodų nėra būdingas kompensacinis elgesys. Būdingas greitas valgymas, valgymas nepaisant sotumo jausmo ir diskomforto. Persivalgymo epizodai stebimi esant stresui, pykčiui ar nuobodžiaujant. Šie žmonės nelinkę kalbėti apie savo valgymo įpročius ir dažniausiai valgo vieni. Didėja osteoartrito, lėtinių inkstų ligų, padidėjusio cholesterolio rizika, kuri gali nulemti insulto, diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Ankstyvas valgymo sutrikimų nustatymas svarbus sėkmingiems gydymo rezultatams. Praktikoje nuo pirmųjų simptomų iki pirmojo gydymo pradžios praeina vidutiniškai 4 metai, kartais gali būti 10 ar daugiau metų. Jei gydymas pradedamas per 1,5 – 3 metus ar mažiau prasirgus valgymo sutrikimais dažnai matomas teigiamas atsakas į palyginti trumpalaikį gydymą. Net 60 % pacientų, kurie kreipiasi dėl valgymo sutrikimų, stebimas pilnas pasveikimas po gydymo. Tačiau dažnai dėl sąmoningo slėpimo valgymo sutrikimai nėra diagnozuojami, kol neatsiranda sveikatai pavojingų komplikacijų.
Valgymo sutrikimų gydymas yra specializuotas pagal valgymo sutrikimo tipą, tačiau dažniausiai apima kognityvinę elgesio, psichodinaminę ar psichoanalitinę terapiją, dietologo konsultacijas, mokymą apie tinkamą mitybą, gydytojų konsultacijas, kartais medikamentus. Dažniausiai tenka gydyti ne tik psichologinį sutrikimą, bet ir jo sukeltas pasekmes – fizinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų. Sunkesniais atvejais pacientai gydomi stacionare, o kartais reikalinga skubi hospitalizacija dėl kylančio pavojaus gyvybei.
Jei pastebėjote, jog turite blogus valgymo įpročius, kurie trukdo kasdieniniam pilnaverčiam gyvenimui, turi neigiamos įtakos tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai – kreipkitės į šeimos gydytoją, jis nukreips pas tinkamus specialistus.
Paauglių valgymo sutrikimo požymiai
Norint užkirsti kelią sutrikimo vystymuisi, būtina žinoti, kaip pamatyti ženklus, kurie aiškiai parodo, kad yra problema, kurią reikia išspręsti. Pavyzdžiui, mergaitėms valgymo sutrikimų yra daug dažniau nei berniukams, nors pastarieji taip pat yra tam jautrūs. Šie požymiai ar signalai gali padėti nustatyti, ar vaikas kenčia nuo valgymo sutrikimų:
- Parodomas ar išsakomas nepasitenkinimas savo kūnu/ svoriu.
- Savivertės siejimas su savo svoriu/ figūra: ,,Sulieknėsiu- susirasiu draugų”.
- Dietų laikymasis ir kalbos apie jas.
- Dažni komentarai apie ,,storumą” nepaisant krintančio ar mažo svorio.
- Maistas supjaustomas mažais gabalėliais ir tik stumdomas lėkštėje.
- Nuolatinis alkio neigimas, slėpimas, ką ir kada valgė.
- Nevalgoma kartu su šeima, atsisakoma eiti su draugais į kavinę, pasivaišinti.
- Laisvų drabužių devėjimas ar rengimasis keliai sluoksniais.
- Atsiribojimas nuo bendraamžių, izoliavimasis.
- Perdėtai intensyvus sportavimas, nepaisant oro sąlygų, nuovargio ar sužeidimų.
- Reikšmingi svorio pokyčiai: tiek kritimas, tiek padidėjimas.
- Chaotiškas valgymas, kai ilgą laiką valgoma mažiau, o vėliau nuolat užkandžiaujama arba suvalgomas diedelis kiekis maisto.
Prevencija prasideda nuo gero bendravimo
Atviras bendravimas yra būtinas norint išvengti vaikų ir paauglių valgymo problemų. Norėdami išvengti paauglių valgymo sutrikimų, turėtumėte pasikalbėti su sūnumi ar dukra apie valgymą ir kūno įvaizdį. taip pat geri įpročiai ir sveikas gyvenimas. Tai gali būti nelengva, tačiau labai svarbu pradėti tai daryti kuo greičiau. Norėdami pradėti, turėsite:
- Skatinkite gerus valgymo įpročius namuose. Turite pasikalbėti su savo vaikais apie tai, kaip dieta gali paveikti jų sveikatą, išvaizdą ir energijos lygį. Paraginkite savo vaiką valgyti, kai jis yra alkanas, taip pat turėtumėte sukurti gerą įprotį valgyti ir valgyti kartu kaip šeima – įrodyta, kad vaikai, kurie valgo kaip šeima, turi geresnę mitybą.
- Kalbėkitės apie žiniasklaidos siunčiamus pranešimus. Televizijos laidos, filmai, svetainės ir kitos laikmenos gali siųsti jūsų vaikui pranešimus, kad priimtinas tik tam tikras kūno tipas. Paraginkite savo vaiką kalbėti ir suabejoti tuo, ką mato ir ką girdi šiuose socialiniuose tinkluose. Visų pirma, jei jūsų vaikas lankosi internetinėse svetainėse ar kituose šaltiniuose, kuriuose reklamuojama anoreksija kaip gyvenimo būdas, praneškite jam, kad tai yra valgymo sutrikimas, kuris yra labai pavojingas sveikatai, tačiau tai nėra gyvenimo būdas.
- Skatinkite sveiką kūno įvaizdį. Pasikalbėkite su vaiku apie savo ir jo fizinį vaizdą ir praneškite jam, kad sveiki kūnai nuolat keičiasi. Neleiskite jam naudoti įskaudintų pravardžių ar juokauti, atsižvelgdami į asmens fizines savybes. Būkite geras pavyzdys ir venkite komentuoti kitą asmenį pagal jo svorį ar kūno formas.
- Skatinkite savigarbą. Gerbkite vaiko pasiekimus ir palaikykite jo tikslus. Klausykite, kai jūsų vaikas kalba, ieškokite paauglyje teigiamų savybių, tokių kaip smalsumas, dosnumas ir humoro jausmas. Priminkite vaikui, kad jūsų meilė ir priėmimas yra besąlygiškas, o svoris ir išvaizda neturi nieko bendro.
- Paaiškinkite dietos ir emocinio valgymo pavojus. Paaiškinkite, kad dieta gali pakenkti jų gerai mitybai, turėti augimo problemų, o dar blogiau – turėti sveikatos problemų. Jūsų vaikas turi žinoti, kad valgyti per daug ar per mažai nėra sveikas būdas kovoti su emocijomis. Verčiau paskatinti savo vaiką kalbėtis su artimaisiais, draugais ar patarėju apie problemas, su kuriomis jis gali susidurti.
- Gerai mitybai naudokite maistą. Maistas niekada neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar pasekmė. Atsispirkite pagundai aukoti maistą kaip kyšį vaiko ugdyme, lygiai taip pat neturėtumėte maisto pasiimti bausdami: toks elgesys skatina valgymo sutrikimus.
Labai svarbu, kad visi prisimintų, jog pavyzdys namuose yra pats svarbiausias. Jei nuolat laikotės dietos, rodote savo fizinį nesaugumą ar vartojate maistą, kad susitvarkytumėte su emocijomis, o gal tiesiog kalbate apie svorio metimą … tikėtina, kad ateityje jūsų vaikai turės tą pačią problemą.
Štai kodėl privalote sąmoningai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo būdo ir džiaugtis kūnu, kurį jums davė gamta.
Radviliškio r. visuomenės sveikatos biuro informacija