Kasmet vasaris skelbiamas burnos vėžio profilaktikos mėnesiu, kai visuomenės sveikatos specialistai kviečia žmones daugiau sužinoti apie šią klastingą ligą, jos priežastis, prevenciją ir ankstyvą nustatymą. Šios žinios gali padėti išgelbėti gyvybes – ypač todėl, kad burnos vėžys Lietuvoje ir pasaulyje dažnai diagnozuojamas per vėlai.
Kas yra burnos vėžys ir kaip dažnai jis pasitaiko?
Burnos vėžys – tai piktybinis auglys, kuris gali atsirasti ant liežuvio, dantenų, lūpų, burnos dugno, gomurio ar žandų gleivinės. Jis gali būti itin agresyvus, ypač jei nustatomas per vėlai.
Pasaulinė statistika rodo, kad burnos vėžys yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų navikų: 2022 m. buvo registruota beveik 390 000 naujų atvejų visame pasaulyje. Nacionalinio vėžio instituto registras rodo, kad kasmet šalyje nustatoma apie 250–300 naujų galvos ir kaklo navikų atvejų, iš kurių dauguma būna vėlyvose stadijose. Be to, apie 75–80 % burnos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojami jau trečioje ar ketvirtoje ligos stadijoje, kai gydymas yra sudėtingesnis ir išgyvenamumas žymiai mažesnis.
Kodėl ši liga atsiranda?
Burnos vėžio riziką didina keli svarbūs veiksniai, kurie priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo:
- Rūkymas ir tabako vartojimas – vienas stipriausių rizikos faktorių. Tabako dūmai ir kitų rūkalių cheminės medžiagos tiesiogiai dirgina burnos gleivinę, skatina esminius pokyčius.
- Alkoholis – didina riziką ypač kartu su rūkymu.
- HPV (žmogaus papilomos virusas) – kai kurios jo atmainos yra susijusios su burnos vėžio vystymusi, ypač jaunų žmonių tarpe.
- Prasta burnos higiena ir lėtinis uždegimas – ilgainiui tai gali sukelti gleivinių pažeidimus, kurie didina vėžio riziką.
Svarbu žinoti, kad burnos vėžys neturi vieno vienintelio simptomo, todėl dažniausiai liga išsivysto nepastebėta.
Kaip išvengti burnos vėžio?
Nors ne visus rizikos veiksnius galima visiškai pašalinti, daugumą jų galima kontroliuoti:
- Nerūkyti ir vengti visų tabako produktų – rūkymo nutraukimas smarkiai sumažina riziką.
- Vengti perteklinio alkoholio vartojimo. O vartojant – tai daryti saikingai.
- Laiku profilaktiškai tikrinti burnos sveikatą – reguliarios dantų ir burnos apžiūros gali padėti pastebėti ankstyvus pakitimus, dar prieš išsivystant vėžiui. Rekomenduojama lankytis pas burnos higienistą bent kartą per metus.
- Vakcinuotis nuo HPV – prieš tai pasitarus su gydytojais.
- Rūpintis kasdienine burnos higiena – kasdien valyti dantis, naudoti siūlą, skalauti burną.
Kaip pastebėti burnos vėžį ankstyvoje stadijoje?
Ankstyvas nustatymas ženkliai didina išgyvenamumą. Tad verta kreipti dėmesį į:
- Negyjančias žaizdeles ar opeles, kurios neišnyksta per 2–3 savaites.
- Gleivinės pakitimus – baltos ar raudonos dėmės.
- Skausmą ar nejautrumą burnoje be aiškios priežasties.
- Pasikeitusią kalbą, rijimą ar kramtymo sunkumus.
- Padidėjusius limfmazgius kaklo srityje.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų ilgiau nei kelias savaites, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar odontologą – tai gali būti ankstyvosios stadijos požymiai, kuriuos svarbu ištirti.
Burnos vėžys yra rimta, bet dažnai išvengiama liga. Suprasdami rizikos veiksnius, rūpindamiesi savo gyvenimo būdu ir reguliariai tikrindami burnos sveikatą, galime ženkliai sumažinti susirgimų skaičių. Tad vasaris – puikus laikas priminti sau ir artimiesiems apie svarbą saugoti burnos sveikatą – tai gali išgelbėti ne tik dantis, bet ir gyvybę.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
