Šylantis oras budina ne tik augalus, bet ir žmonėms bei gyvūnams pavojingus voragyvius – erkes!
Kasmet stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, siejamas su šiltesnėmis žiemomis bei kitais klimatiniais veiksniais. Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų. Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio.
Išskiriamos dvi pagrindinės ligos, kurias perneša erkės: Erkinis encefalitas bei Laimo liga.
Erkinis encefalitas
Pastarąjį dešimtmetį stebima sergamumo erkiniu encefalitu didėjimo tendencija.
Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Žmogus užsikrečia įkandus nimfoms arba lytiškai subrendusioms erkėms. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos (apie 1 mm skersmens), todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios vasarą, kuomet žmogus daugiausia laiko praleidžia gamtoje. Erkės maitinasi krauju, aukos jos laukia žolėje ar neaukštuose krūmuose, dažniausiai 10 – 20 cm. virš žemės. Erkės neturi regos organų, tačiau jutimo organais (Halerio organus) jaučia artėjančią auką, patekusi ant kūno ieško tinkamos vietos įsisiurbti.
Erkės įsisiurbimas nejuntamas!
Kadangi ji su seilėmis išskiria nuskausminančias medžiagas. Įsisiurbusi erkė ant kūno gali išbūti gana ilgą laiką. Erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują.
Simptomai
Erkiniu encefalitu dažniausiai susergama praėjus 2 – 3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Erkinio encefalito virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7 – 14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti, o po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.
Kaip pasikeičia gyvenimas persigus erkiniu encefalitu?
Persirgus erkiniu encefalitu dažni liekamieji reiškiniai trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos). Efektyviausia šios ligos prevencijos priemonė – skiepai. Tiesa, Lietuvos gyventojų skiepijimasis – liūdinantis.
Efektyviausia priemonė išvengti šio ligos – skiepai
Šiandien susirgimų erkiniu encefalitu būtų registruojama mažiau, jei žmonės, rizikuojantys kontaktuoti su erkėmis – dažnai besilankantys miškuose, gyvenantys miškingose vietovėse – skiepytųsi. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Patikimiausia apsauga – trys vakcinos dozės. Erkinio vakcina yra skiepijama išlaikant 1 – 3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo ligos išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9 – 12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus – penkerius metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.
Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1 – 2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5 – 12 mėn. po antrosios dozės.
Svarbu paminėti, jog vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmos dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą praėjus dviems savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo.
Kam labai rekomenduojama pasiskiepyti?
Nuo erkinio encefalito labai rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, dažnai besilankantiems miške parkuose, skveruose, soduose. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Vaikai gali būti skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.
Kita liga, kurią taip pat perneša erkės – Laimo liga
Dažnai erkės įkandimo ar pašalinimo vietoje atsiranda mažas raudonas guzelis, primenantis uodo įkandimą. Paprastai toks paraudimas po erkės įkandimo praeina per kelias dienas ir nereiškia Laimo ligos.
Visgi per mėnesį nuo užsikrėtimo gali atsirasti tokie požymiai ir simptomai:
- Bėrimas. Praėjus nuo 1 iki 4 sav. po užkrėstos erkės įkandimo, gali pasirodyti besiplečiantis raudonas Laimo ligos bėrimas – migruojanti eritema. Ji yra didesnė nei 5 cm ir lėtai plečiasi. Per kelias dienas migruojanti eritema gali padidėti iki maždaug 30 cm. Tiesa, verta pastebėti, kad bėrimas pasireiškia ne visiems sergantiems. Kai kuriems Laimo ligos bėrimas atsiranda ne vienoje kūno vietoje.
- Kiti simptomai. Užsikrėtus Laimo liga taip pat gali atsirasti karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, galvos ir kiti kūno skausmai, kaklo standumas, patinti limfmazgiai.
Svarbu paminėti, jog negydoma Laimo liga turi specifinius simptomus:
- Sąnarių skausmas, kuris gali pereini nuo vieno sąnario prie kito.
- Neurologinės problemos. Savaičių, mėnesių ar net metų bėgyje gali išsivystyti smegenis supančios membranos uždegimas (meningitas), laikinas vienos veido pusės paralyžius, galūnių tirpimas ar silpnumas ir raumenų judėjimo sutrikimas.
- Rečiau pasitaiko širdies darbo sutrikimas, akių ar kepenų uždegimas, sunkus nuovargis.
Pastebėjus tokius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į medikus. Nustačius šią ligą skiriami antibiotikai. Ar ši liga pagydoma, priklauso nuo to, kaip anksti ji diagnozuojama.
Kaip išvengti erkių įkandimų ir jų platinamų ligų?
- Vienas iš geriausių būdų išvengti Erkinio encefalito – pasiskiepyti.
- Laimo ligos išvengti gali padėti tik nesilankymas vietovėse, kuriose gali būti erkių (miškų, krūmynų, pievų su aukšta žole).
- Eidami į miškingą ar žolėtą vietą – tinkamai apsirenkite (šviesūs rūbai; rūbai ilgomis rankovėmis bei klešnėmis (jas rekomenduojama sukišti į kojines); rekomenduojama galvą dengti skarele, kepure ar gobtuvu.
- Repelentus naudokite ant atvirų kūno vietų ir drabužių. Atkreipkite dėmesį į repelento sudėtį, poveikio trukmę.
- Po laiko, praleisto, miškingoje ar žolėtoje vietoje apžiūrėkite bendrakeleivius bei paprašykite, kad jie apžiūrėtų ir jus. Grįžę į namus nusiprauskite ir dar kartą patikrinkite naudotus rūbus.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Jei įsisiurbė erkė – nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos.
Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite, patepkite antiseptiniu tirpalu.
Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Ištraukus erkę, rekomenduojama dieną pasižymėti kalendoriuje. Jei įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat dviejų savaičių bėgyje atsiradus į gripą panašiems ar kitiems ligų simptomams, būtina kreiptis į gydytoją.
Kada geriausias metas skiepytis nuo Erkinio encefalito?
Nors skiepytis galima visus metus, patartina skiepytis pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Nuo 2004 metų spalio 14 dienos pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-716 erkių pernešamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga – yra įtrauktos į profesinių ligų sąrašą. Taigi valstybė įpareigoja darbdavius pasirūpinti darbuotojais, kurie dirba miškuose, pakelėse, pievose, laukuose ar kitose vietose, kur yra tikimybė susidurti su erkėmis.
Atminkite – gyvename šalyje, kurioje rizika užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis – didelė.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
