Liepos 20 d. Onkologinių ligų prevencijos programos dalyvių grupė dalyvavo paskaitoje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo reikšmė onkologinių ligų išsivystymui”. Paskaitą vedė gyvensenos medicinos specialistė Viktorija Vaičaitytė-Dūdė. Paskaitos metu buvo aptariama, kaip alkoholis, tabako gaminiai, elektroninės cigaretės, nikotino maišeliai („snusai”), narkotinės medžiagos, energiniai gėrimai ir net netinkamas vaistų vartojimas gali turėti įtakos ne tik priklausomybės vystymuisi, bet ir didinti onkologinių bei kitų lėtinių ligų riziką.
Lektorė paskaitą pradėjo pateikdama keletą svarbių faktų:
- 2025 m. Lietuvoje vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,16 litro absoliutaus alkoholio. Nors vartojimas po truputį mažėja, jo daroma žala visuomenės sveikatai išlieka reikšminga.
- 2025 m. dėl ligų, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, mirė 672 žmonės.Dažniausios mirties priežastys – alkoholinė kepenų liga, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu ir alkoholinė kardiomiopatija.
- Nepaisant mažėjančio rūkymo, 2025 m. Lietuvoje nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 599 žmonės.Tai primena, kad tabako žala išlieka ilgalaikė ir dažnai pasireiškia tik po daugelio metų.
Paskaitos metu daug dėmesio skirta ir energinių gėrimų vartojimui. Didelis kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų kiekis gali neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą, miegą, psichikos sveikatą bei didinti rizikingo elgesio tikimybę, ypač vartojant energinius gėrimus kartu su alkoholiu.
Paskaitos metu taip pat aptarti 2025 m. Europos nuotekų epidemiologinių tyrimų rezultatus, kurie leidžia objektyviai įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas. Šie tyrimai atskleidė, kad daugelyje Europos miestų didėja kokaino ir ketamino vartojimas, o MDMA (ekstazio) vartojimas ryškiausiai išauga savaitgaliais. Lektorė kalbėjo ir apie tai, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas daro poveikį ne tik žmogaus sveikatai – jų likučiai patenka į nuotekas, o vėliau į vandens telkinius, kur gali neigiamai veikti vandens ekosistemas ir gyvūniją. Tai primena, kad priklausomybių problema yra ne tik medicininė ar socialinė, bet ir aplinkosauginė, todėl jos prevencija svarbi visai visuomenei.
O svarbiausia paskaitos žinutė – priklausomybė nėra valios trūkumas. Tai liga, kurią galima gydyti. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių sveikatos pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Lietuvoje pagalba yra prieinama. Konsultacijas, gydymą ir kompleksinę pagalbą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras, psichikos sveikatos centrai bei šeimos gydytojai. Taip pat dėl priklausomybių prevencijos, motyvavimo keisti žalingus įpročius ir informacijos apie pagalbos galimybes galima kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, kuriuose dirbantys specialistai padeda įvertinti situaciją ir nukreipia į reikiamas paslaugas. Pagalba teikiama ne tik priklausomybę patiriantiems asmenims, bet ir jų artimiesiems. Svarbiausia – nebijoti kreiptis. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sėkmingai įveikti priklausomybę ir išvengti ilgalaikių sveikatos pasekmių.
Paskaitą organizuota pagal projektą „Kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimas”, onkologinių ligų prevencijos bendruomenėje modelio aprašą.
Projektų vadovė Toma Malinauskienė
