Kas yra alergija?
Žodis alergija yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia pakitusią reakciją. Taigi, alergija reiškia, kad organizmas reaguoja kitaip nei įprasta į natūraliai aplinkoje esančias medžiagas, kurios šiaip jau nėra pavojingos. Šios medžiagos vadinamos alergenais ir dažniausi jų yra skleidžiami dulkių erkučių, pelėsinių grybelių, kailinių žvėrelių, randami maisto produktuose, medikamentuose, metaluose ir žolėse bei medžių žiedadulkėse. Susidūrus su alergenu, alergiško žmogaus organizme pradedami gaminti IgE antikūnai. Šie antikūnai prisitvirtina prie uždegiminių ląstelių, tokių kaip putliųjų ląstelių ir bazofilų granulocitų, paviršiaus. Tokių ląstelių yra kvėpavimo takų gleivinėse, kraujyje ir odoje. Pakartotinai kontaktuojant su tuo pačiu alergenu, jos prisitvirtina prie IgE antikūno. Tokiu būdu išlaisvinama cheminė medžiaga histaminas, sukelianti tokius simptomus kaip niežėjimas, užsikimšusi nosis, kosulys ir kvėpavimo sunkumai.
Kam pasireiškia alergija?
Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 %. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 %. Mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia alergija maistui. Absoliuti dauguma jų išauga alergiją savaime. Kvėpavimo takų alergijos dažniausiai pasireiškia būnant 8–12 metų amžiaus, bet daugelis taip pat išauga jas savaime per kelerius metus. Tačiau pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių kvėpavimo takų alergija išsivysto vėlesniame amžiuje ir trunka ilgiau. Kai kuriems visą gyvenimą pasireiškia ryškūs simptomai, kuriuos sukelia žiedadulkės, erkutės ir gyvūnai.
Kokiais simptomais pasireiškia alergija?
Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kas sukėlė reakciją ir kokia organizmo dalis reaguoja. Alergija žiedadulkėms pirmiausia pasireiškia negalavimais nosyje ir akyse, bet gali pasireikšti ir tokie simptomai, kaip galvos skausmas, vangumas, nuovargis ir susilpnėjęs dėmesys. Daugelis žiedadulkėms alergiškų žmonių gali jausti nemalonų pojūtį burnoje ir ryklėje, kai pavalgo neapdirbtų vaisių ir daržovių, ypač žiedadulkių sezono metu. To priežastis yra alergiją sukeliančios medžiagos, esančios žiedadulkėse, kurios panašios į baltymus maisto produktuose. Esant sunkiai alerginei reakcijai gali kilti alerginis šokas. Tai pasireiškia, be kita ko, staigiu ir gyvybei pavojingu kraujospūdžio kritimu. To priežastys gali būti injekcija (skiepai, medikamentai ar rentgeno tyrime naudojamas kontrastas), vabzdžio įgėlimas (pvz., vapsvos), medikamentai ar maisto produktai. Kontaktinės alergijos ir alergijos maistui simptomai aprašomi atskirose santraukose.
Kaip diagnozuojama alergija?
Teisinga diagnozė labai svarbi, norint skirti kaip įmanoma tinkamesnį gydymą. Susisiekite su savo gydytoju, jei manote, kad esate alergiški. Jei tyrimai atliekami ūmių negalavimų atveju, pvz., šienligės, rezultatai gali būti būdingi tam tikrai alergijai. Įprastinės gydytojo apžiūros metu paprastai negalima nustatyti, ar simptomai jaučiami dėl alergijos, hiperaktyvumo, nespecifinio padidėjusio cheminio jautrumo ar dar kitos priežasties. Reikalinga atlikti specialius alergijos testus, t. y. arba kraujo, arba odos tyrimus (odos dūrio testą arba pleistrų testą). Antihistaminai neturi būti naudojami septynias dienas iki odos tyrimo, nes jie gali paveikti rezultatus. Labai svarbu, kad gydytojai, atliekantys kraujo tyrimus, norint nustatyti alergiją, irgi galėtų vertinti rezultatus. Joks alergijos testas nėra patikimas 100 %. Visai įmanoma, kad turite alergiją, net jei alergijos testai to nerodo arba atvirkščiai. Todėl siekiant nustatyti alergiją labai svarbų vaidmenį vaidina ligos istorija. Norint atlikti alergijos testą, nėra jokių amžiaus apribojimų.
Alergijos gydymas
Jei tik įmanoma, venkite kontakto su medžiagomis, į kurias reaguojate. Tačiau maisto produktų atveju tai gali būti sunku, o žiedadulkių – beveik neįmanoma. Todėl gali prireikti alerginius simptomus gydyti medikamentais. Yra daug gydymo galimybių ir gydytojas paskirs jums labiausiai tinkantį gydymo būdą. Vaistai lokaliam nosies ar akių gydymui yra nosies purškalas arba milteliai su steroidais, akių ir nosies lašiukai su antihistaminais, kromoglikatai ir nedokromilis. Įvairių rūšių antihistaminas ir antileukotrienai parduodami tablečių forma. Inhaliaciniai vaistai skiriami gydyti simptomams apatiniuose kvėpavimo takuose. Lokalaus poveikio steroidai yra viena svarbiausių priemonių, dažnai derinama su vienu ar keliais inhaliaciniais preparatais. Kitos gydymo formos yra imunoterapija ir vakcinos nuo alergijos.
Galimi sprendimo būdai
- Visų pirma turite žinoti, kas jums kenkia. Kai išsiaiškinsite, kas paskatina jūsų alergijos simptomus, galėsite imtis papildomų priemonių, siekdami jų išvengti. Sergantieji alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, turėtų vengti kontakto su jomis, nes tai yra veiksmingiausia alergijos gydymo priemonė.
- Pradėkite gerti vaistus nuo alergijos. Jeigu žinote, kad esate alergiškas žiedadulkėms ir vartojate gydytojo paskirtus vaistus, nelaukite, kol pajusite pirmuosius simptomus. Nors manome, kad pavasaris prasideda balandį arba gegužę, pavasarinės alergijos simptomai gali pasireikšti anksčiau, todėl, pasitarę su gydytoju, pradėkime vartoti savo receptinius vaistus nuo alergijos 2–3 savaitėmis anksčiau.
- Namų valymo darbus patikėkite kam nors kitam. Žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos labai svarbu švarus ir kokybiškas patalpų oras. Nevalytos patalpos – didžiausias alergenų šaltinis. Pagal galimybę namų valymo darbus perleiskite kitiems šeimos nariams, kurie nėra alergiški. Jeigu tokios galimybės neturite, dirbdami dėvėkite respiratorių (veido kaukę). Namuose uždarykite langus. Jeigu namuose naudojate oro kondicionavimo sistemą – dažnai keiskite filtrus.
- Kasdien keiskite drabužius. Dažniau skalbkite drabužius. Žiedadulkių sezono metu atlikti tyrimai rodo, kad ant lauke dėvimų marškinėlių per vieną dieną nusėda septyni milijonai žiedadulkių. Tai gal būti viena iš priežasčių, dėl kurios alergenai patenka į mūsų aplinką. Todėl ypač užteršti yra viešųjų patalpų plotai, kur lankosi daug žmonių. Dažniau skalbdami ir keisdami drabužius, sumažinsime alergenų kiekį mus supančioje aplinkoje. Nustatyta, kad skalbimo metu nuo audinių pašalinama 99,9 proc. žiedadulkių. Nedžiovinkite drabužių lauke.
- Eidami miegoti prauskimės po dušu ir nepamirškime išsitrinkti plaukų. Mūsų naudojamos kosmetinės odos ir plaukų priežiūros priemonės tarsi magnetas pritraukia žiedadulkes. Ant mūsų odos ir plaukų nusėda alergenai, kuriuos mes parsinešame į namus. Nenusineškime jų į savo lovas. Eidami miegoti nuplaukime juos ir miegosime saugiau.
Įdomu
- Alergija pienui yra labiausiai paplitusi alergijos maistui rūšis, o ypač tarp vaikų. Būdingesnė vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu.
- Alergija pasireiškia apie 2–7 proc. kūdikių, tačiau 85–90 proc. mažųjų išauga ją iki 3–5 metų amžiaus.
- Alergija pienui visą gyvenimą išlieka tik penktadaliui žmonių.
- Alerginę reakciją gali išprovokuoti ir labai mažas pieno produkto kiekis. Net motinos pienas gali alergizuoti kūdikį, jei prieš tai ji vartojo karvės pieno produktų.
- Vienintelis pieno alergijos gydymas ir šiuo metu medicinos bendruomenės pripažintas — visiškas pieno proteinų vengimas. Visų pirma mamos, maitinančios kūdikius, turėtų nevartoti pieno produktų. Jei neigiami simptomai išlieka, nors vaikas yra maitinamas pieno mišiniais, tada vartojami pieno pakaitalai tam, kad vaiko mityba būtų subalansuota. Alergijos pienui galima išvengti duodant kūdikiams hipoalerginių mišinių, kurie sudaryti iš hidrolizuotų baltymų arba aminorūgščių. Ryžių, sojų pienas ar kiti pieno gėrimai vartojami vyresnių vaikų arba suaugusiųjų mitybai, tačiau nerekomenduojami kūdikiams.
- Kai kurie gamintojai gamina vaisių sultis, kuriose yra ir kalcio, o tai suaugusiems ar vyresniems vaikams gali būti alternatyva pienui.
Mitai
- Alergijos išsivysto tik vaikystėje. Vienas paplitusių mitų, kad suaugusiame amžiuje naujos alergijos nepasireiškia. Tyrimai rodo, kad tai netiesa. Viename tyrime dalyvavo per 40 tūkst. suaugusiųjų JAV, 10,8 proc. tyrimo dalyvių buvo nustatyta alergija maistui. Beveik pusei jų alergija išsivystė suaugusiame amžiuje.
- Gydymo alergijoms nėra. Geriausias būdas sumažinti alerginių reakcijų – vengti alergenų. Vaistų, kurie išgydytų alergijas, nėra. Tačiau tam tikri vaistai gali efektyviai sumažinti alergijų simptomus. Pavyzdžiui, dekongestantai gali sumažinti nosies gleivinės paburkimą, efektyvūs gali būti antihistamininiai vaistai ir steroidiniai purškalai. Vieninteliu alergijų gydymo būdu laikoma specifinė alergenų imunoterapija. Šis metodas paremtas alergenų dozių laipsnišku didinimu alergiškam žmogui. Palaipsniui didinant kontaktą su alergenu, imuninė sistema pradeda nebe taip jautriai reaguoti į alergeną.
- Alergija maistui ir maisto netoleravimas yra tas pats. Alergija maistui ir maisto netoleravimas nėra tas pats. Alergija maistui paprastai pasireiškia greita ir stipriai išreikšta imunine reakcija. Maisto netoleravimas yra reakcija, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Netoleravimo simptomai išsivysto per ilgesnį laiką. Maisto netoleravimas nėra gyvybei pavojinga, o alergija maistui tam tikrais atvejais gali kelti grėsmę gyvybei.
- Alergijos – visam gyvenimui. Tai – mitas. Nors tam tikros alergijos vargina visą gyvenimą, kai kurios gali išnykti su amžiumi. Pavyzdžiui, dauguma vaikų „išauga“ alergiją pienui, kiaušiniams, sojai, kviečiams, tačiau alergija riešutams, žuviai, vėžiagyviams dažnai trunka visą gyvenimą.
- Alergijos riešutams pačios sunkiausios. Kai kuriems žmonėms alerginė reakcija nuo riešutų gali pasireikšti labai švelniai, kitiems gali lemti anafilaksiją. Reakcijos stiprumas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos.
- Sloga ir alergija yra tas pats. Peršalimo ir alergijos simptomai gali būti panašūs – užsikimšusi nosis, ašarojančios akys. Tačiau peršalimo simptomus sukelia imuninis atsakas į virusus, kai alergijų – imuninis atsakas į alergeną. Dar vienas svarbus skirtumas – peršalimas tęsiasi 1-2 savaites, o alergijos tam tikrais atvejais gali tęstis visą gyvenimą.
- Trumpaplaukės katės ir šunys nesukelia alergijų. Tai netiesa. Kai kuriems žmonėms iš tiesų lengviau toleruoti kai kurias veisles, tačiau tai – ne taisyklė. Alerginę reakciją išprovokuoja ne gyvūno kailis, o negyvos odos ląstelės (pleiskanos), seilės, šlapimas. Be to, gyvūnų kailyje gali kauptis žiedadulkės, pelėsio sporos ir kiti lauko alergenai.
- Hipoalerginės veislės. Daug žmonių mano, kad tam tikros kačių ir šunų veislės yra „hipoalerginės“, nesukelia alergijos. Tačiau tai mitas. Alerginę reakciją sukeliančios kačių ir šunų negyvos odos ląstelės nepriklauso nuo kailio tipo ar šėrimosi.
- Nuolatinis kontaktas su gyvūnais lengvina alergijų simptomus. Paplitusi nuomonė, kad turint nuolatinį kontaktą su gyvūnu alergijos simptomai palengvės. Tačiau nebūtinai. Alergenų specifinės imunoterapijos atveju organizmo atsako jautrumas sumažėja, kai kontaktas su alergenu didinamas palaipsniui, su gydytojo priežiūra. Vis dėlto, kalbant apie alergijas gyvūnams, manoma, kad joms išsivystyti mažesnė tikimybė, jei kontaktą su gyvūnu vaikas turi nuo mažens.
- Alergijos nėra rimta. Daugeliui žmonių alergijos sukelia nepatogumų, bet nėra pavojingos. Tačiau kai kuriems žmonėms alerginė reakcija gali baigtis anafilaksija. Anafilaksija yra sunki alerginė reakcija, galinti būti pavojinga gyvybei. Simptomai – dusulys, švokščiantis kvėpavimas, pilvo skausmai, viduriavimas, patinimas, sąmonės praradimas. Net ir alergijos, kurios paprastai laikomos lengvomis, pavyzdžiui, sezoninė alergija, gali pabloginti gyvenimo kokybę. Šienligė gali pabloginti miego kokybę, o tai gali lemti mieguistumą dienos metu.
- Gėlės sukelia šienligę. Tai yra mitas. Alerginį rinitą, vadinamą šienlige, sukelia ore sklandančios žiedadulkės. Gėlių žiedadulkės – didelės, lipnios, sunkiai pernešamos oru. Pagrindinis šienligės sukėlėjas – lengvos medžių ir žolių žiedadulkės.
Pavasaris – vienas gražiausių metų laikų, kuris džiugina nuostabiomis spalvomis, pražydusiomis pievomis ir švelnia žaluma. Mėgaukimės juo ir žinokime kaip save apsaugoti.
Radviliškio r. visuomenės sveikatos biuro informacija