Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį yra paskelbusi Pasauline regėjimo diena. Regėjimas yra viena nuostabiausių žmogaus organizmo funkcijų, kuri leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis supančios aplinkos pavojų. Net ir menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti akis, saugoti ir joms padėti.
Akys suteikia mums iki 80% informacijos apie supančią aplinką. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas.
Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame:
- Reguliariai tikrintis savo akis. Savo akis pas gydytoją reikėtų tikrintis reguliariai: bent jau kas dvejus metus, o jei gydytojas rekomenduoja – ir dažniau.
- Neskaityti valgant, važiuojant ar gulint lovoje.
- Visada pasirūpinkite geru darbo vietos apšvietimu. Naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje. Skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą.
- Kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite tik ribotą laiką. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10–15 minučių pertrauką. Pertraukų metu patariama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.
- Dirbdami kompiuteriu sąmoningai stenkitės dažniau mirksėti.
- Darykite specialius akių pratimus.
- Pasirinkite tinkama atstumą iki kompiuterio monitoriaus ir televizoriaus. Atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn, arba akių lygyje; optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis, šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis;
- Pasirūpinkite visaverte mityba. Reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos.
- Nerūkykite, arba mažinkite rūkomų cigarečių kiekį. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad žmonės, kurie rūkė visą gyvenimą, senatvėje apanka dvigubai dažniau negu nerūkantieji.
- Nedėvėkite pigių akinių nuo saulės. Jie gali pažeisti akis, kadangi tamsinti stiklai praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių. Jei perkate akinius nuo saulės, pasirūpinkite, kad jų stiklai būtų ne tik tamsinti, bet ir poliarizuoti.
Akių mankšta
Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis:
• 10 kartų greitai mirksėkite;
• stipriai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite tai mažiausiai 5 kartus;
• žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus;
• užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite. Pratimą atlikę su abiem akimis mažiausiai po 5 kartus;
• galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus;
• žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus;
• sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui – iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite po 5 kartus.
Maisto produktai, vitaminai bei mikroelementai akims
Akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims:
Mėlynių uogos ir jose esantys aktyvūs komponentai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą.
Karotinoidai ir liuteinas. Šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose. Kaupdamosi akies audiniuose, šios medžiagos pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą.
Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C. Jie yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.
Vitaminas A. Jis padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.
Vitaminas D. Jis gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Jo gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje
Vitaminas B2. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.
Omega-3 riebalų rūgštys. Jos stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti opoms ragenoje Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Taip pat jo graikiniuose riešutuose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, linų sėmenų aliejuje.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras