Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Ji yra sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, tai nėra vien psichikos ligos nebuvimas. Spalio 10 d. visame. Pasaulyje minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Psichikos sveikatą Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia kaip emocinį ir dvasinį žmogaus atsparumą, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Gerą psichikos sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sveikatai įtakos turi įvairūs veiksniai: šeimos gyvenimo, švietimo, darbo, migracijos, gyvenimo sąlygų, gyvenamos aplinkos. Gera psichikos sveikata yra ypatingai svarbi ekonominiam Europos augimui ir socialinei raidai. Europos Sąjungoje psichikos sveikatos klausimas aptariamas vis garsiau ir pripažįstamas esąs vis svarbesnis. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (tai – beveik 11 proc. gyventojų) turi psichikos sveikatos sutrikimų. Vis daugiau vaikų ir jaunų žmonių turi psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jaunuoliai būna nepajėgūs dirbti. Rūpintis savo psichikos sveikata turi kiekvienas žmogus. Norint, kad psichinė sveikata būtų stipri, patariama:
Daugiau kalbėtis apie savo jausmus. Kalbėjimas apie tai, ką/kaip/kam/kodėl jaučiame gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą ir susidoroti su užklumpančiomis bėdomis.
Kuo daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams lauke, pasimėgavimui saule. Namuose atitraukite užuolaidas ir įsileiskite kuo daugiau dienos šviesos, o būdami kavinėje, darbe, paskaitose atsisėskite kuo arčiau lango.
Daugiau bendraukite. Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Pokalbis prie kavos puodelio, net mielas elektroninis laiškas ar žinutė praskaidrins nuotaiką. Draugai ir šeima padeda mums jaustis svarbiais ir rūpimais. Jų palaikymas ir patarimai gali padėti susivokti jus neraminančiuose dalykuose, išspręsti kamuojančias dilemas.
Būkite užsiėmę, bet nepamirškite ir poilsio. Vietos bei ritmo pakeitimas daro teigiamą įtaką psichinei sveikatai. Tai gali būti vos penkių minučių atsitraukimas nuo darbo, pusvalandžio pietų pertrauka ar savaitgalis užmiesty, tyrinėjant naujas vietoves. Mokslininkai sutaria, kad keleto minučių gali pakakti tam, kad pamirštume prislėgusį stresą ir pradėtume jaustis geriau.
Sveikai maitinkitės. Jau seniai mokslas neabejoja tuo, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp to, ką mes valgome, ir to, kaip jaučiamės. Pavyzdžiui, žinoma, kad kofeinas, cukrus, šokoladas gali turėti greitą teigiamą efektą. Tačiau lygiai taip pat tinkama pasirinkta mityba gali daryti ir ilgalaikį teigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai. Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę
Priimkite save tokius, kokie esate. Kai kurie iš mūsų mokame prajuokinti žmones, kiti esame gabūs matematikai, dar kiti mokame puikiai gaminti. Kai kurie savo gyvenimo būdu esame panašūs į mus supančius, kiti – gerokai nuo jų skiriamės. Visi mes esame skirtingi ir tai anaiptol nėra blogai!
Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją. Mokslininkai tiki, kad fiziniai pratimai atpalaiduoja mūsų smegenyse chemines medžiagas, keliančias nuotaiką ir padedančias jaustis gerai. Reguliarūs fiziniai pratimai gali teigiamai paveikti mūsų savivertę, padėti susikoncentruoti, gerai išsimiegoti, gerai atrodyti ir jaustis. Be viso to, fiziniai pratimai taip pat padeda išsaugoti mūsų smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus sveikus.
Alkoholį vartokite saikingai. Iki šiol visuomenėje paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad alkoholis veikia kaip antidepresantas. Iš tikrųjų yra priešingai. Atmetus jo trumpalaikį atpalaiduojantį poveikį, alkoholis yra depresyviai veikianti medžiaga.
Laikykitės miego rėžimo. Jums energijos suteiks 7-8 val. miego kasnakt. Nuosekliai gulkite tuo pačiu metu net ir savaitgaliais.
Susiraskite mėgstamą veiklą, užsiimkite kūrybine veikla – rašykite, pieškite ar muzikuokite, prisiminkite rankdarbius – siuvinėkite, megzkite, verkite karoliukų vėrinius, kepkite pyragus.
Rūpinkitės kitais. Rūpinimasis kitais dažnai yra svarbi puikių žmonių tarpusavio santykių palaikymo priemonė, padedanti mums suartėti su kitais ir jaustis reikalingais.
Nebijokite kreiptis pagalbos. Nė vienas iš mūsų nesame superherojai. Visi kartais pavargstame ar tampame prislėgti to, kaip jaučiamės, kai reikalai einasi ne ta linkme kaip mums norėtųsi. Jei tai pasiekia tokį lygį, kada darosi sunku susikaupti, nebijokime, pasiprašykime pagalbos artimųjų, draugų ar specialistų.
Gera psichikos sveikata – tai laiminga vaikystė, saugi ir ori senatvė, visavertis psichikos sutrikimų turinčių asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime, jų galimybės mokytis ir dirbti. Nuoširdus pokalbis ir palaikymas sunkioje emocinėje situacijoje gali padėti žmogui įveikti sunkumus, kurie, nesulaukus tokios paramos, galėtų komplikuotis ir reikalautų ilgo ir sudėtingo gydymo. Svarbiausia yra laiku jiems suteikti profesionalią pagalbą.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras