Paliatyvioji pagalba — ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
Paliatyviosios medicinos pradininke laikoma Jungtinės Karalystės gydytoja Sesilė Saunders (Cicely Saunders) 1967 m. Londone atidariusi Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninę. Paliatyvioji medicina yra priešprieša eutanazijai. Paliatyvioji medicina ir paliatyvioji priežiūra yra aktyvi ilgai sergančiųjų nepagydomomis ligomis sveikatos priežiūra, nukreipta į bendrą paciento poreikių tenkinimą nepriklausomai nuo ligos pobūdžio. Tokiais atvejais ligos diagnozė jau būna aiški, numatyta gydymo eiga, tad gydytojas specialistas lyg ir atsiduria antrame plane, o pagrindinės veiklos imasi paliatyviosios priežiūros paslaugų teikėjai. Paliatyvios pagalbos tikslas yra mažinti kančias ir/ar jų išvengti, tiksliai nustatyti ligonius varginančius simptomus, siekti juos kontroliuoti ir mažinti, nustatyti psichosocialines ir socialines ligonio bei jų artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu. Taigi, kreipiamas dėmesys ne tik į sergančiojo fizines kančias, ne tik į pačią ligą, bet į visa tai, kas su ja susiję – ligonio psichoemocinius ir socialinius gyvenimo pokyčius, dvasinius išgyvenimus ir kančias.
Hospisas – tai paliatyviosios pagalbos slaugos namai. Tai vieta, kur žmonės, sergantys nepagydomomis ligomis, galėtų kilniai ir ramiai numirti. Hospiso tikslas – žmogaus visapusiškas komfortas. Patekus į hospisą, niekas nevers keistis ar taikytis prie kitokių sąlygų. Hospiso idėja panaikina religinį, socialinį ar bet kokį kitą skirtumą.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos ligoniams, sergantiems gyvenimą trumpinančia, nepagydoma, progresuojančia liga, kurios bent vienas iš nurodytų progresavimo požymių yra raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės komisijos patvirtintas medicininėje dokumentacijoje:
- navikiniai susirgimai, kai Karnovskio indeksas mažesnis kaip 50 proc.;
- esant IV funkcinės klasės lėtiniam kraujotakos nepakankamumui, nepasiduodančiam optimaliam gydymui, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų;
- esant III laipsnio lėtiniam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, nepasiduodančiam optimaliam gydymui, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų;
- esant lėtinio inkstų nepakankamumo terminalinei stadijai, kai hemodializės nebetaikomos dėl kontraindikacijų ar atsisakius pačiam ligoniui;
- esant lėtinei, greitai progresuojančiai kepenų nepakankamumo terminalinei stadijai ir gyvybei pavojingoms komplikacijoms, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų;
- esant terminalinėms, greitai progresuojančioms nervų sistemos ligų stadijoms ir gyvybei pavojingoms komplikacijoms;
- esant terminalinei žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadijai, nepasiduodančiai optimaliam gydymui, ir gyvybei pavojingoms komplikacijoms, kai Karnovskio indeksas mažesnis kaip proc.;
- esant vegetacinėms būklėms pagal Glasgow komų skalę ne daugiau kaip 10 balų.
Lietuvoje vis dar gyva nuostata, kad žmogus turi gyventi ir mirti šeimoje, tačiau emigracija, didelis užimtumas, socialinė atskirtis, socialinė nelygybė Lietuvą priartina prie kitų šalių, kuriose jau ne vieną dešimtmetį yra normalu naudotis panašiomis paslaugomis.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras