Kuomet mūsų šalį užplūsta svilinančio karščio banga pasigirsta vis daugiau šūksnių, kad mums trūksta lietaus! O kuomet ilgai neatsitraukia lietus – visiems norisi saulės! Tačiau kodėl saulei užkaitinus mes plačiai šypsomės ir drąsiai žengiame mums reikiama kryptimi, o prasidėjus lietui slepiamės lyg būtumėm cukriniai? Ar tikrai lietus skirtas tik žemę atgaivinti ir dulkes nuplauti?
Dažniausiai kai tik saulę staiga pakeičia debesys ir lietus, besiskundžiančiųjų sveikata iš karto padaugėja. Tačiau ne visi žino, kad ir lietus gali būti naudingas sveikatai. Įprasta, kad labiausiai lietaus laukia sausros nualintų sodų, laukų ar miškų savininkai, grybautojai ir uogautojai. Tačiau lietus ne tik atgaivina žemę, bet nuplauna dulkes bei žiedadulkes, išgrynina mums taip svarbų orą. Būtent todėl pagerėja žmonių, ypač sergančių alergija, savijauta. Lietaus lašai yra didesni ir sunkesni nei žiedadulkių dalelės, taigi, krisdami į žemę lašai savo gravitacijos jėga nusodina žiedadulkes. Augalai žiedadulkes skleidžia, kai oras yra šiltas ir sausas, o atvėsus ir sudrėkus jų skleidžia kur kas mažiau, todėl oras grynesnis. Lyjant į žemę patenka daug neigiamų jonų, o jie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Tokie jonai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Neigiami jonai atsiranda krintant vandeniui, tad daug jų būna prie sraunių upių, audringos jūros – būtent tose vietose, kur žmonės keliauja pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių. Taigi jei neturite galimybės ištrūkti atostogų prie vandens telkinių ar į kalnus, galite tų naudingų jonų gauti tiesiog išėję pasivaikščioti per lietų ar išbėgę į kiemą. Nors ir teigiama, kad lietus dėl oro užterštumo po truputį keičia pH ir rūgštėja, bet, pasak mokslininkų, tai neturi tiesioginio poveikio žmogui ir permirkusi lietuje oda ir plaukai tikrai nenukentės. Tiesa, kai ilsimės prie vandens telkinių su palapinėmis, plaukiame upe baidarėmis ir liūtis mus užklumpa netikėtai, be to, neturime galimybės greitai išsidžiovinti, tada kyla grėsmė sveikatai, nes nuo drėgnų drabužių krinta žmogaus kūno temperatūra, o tai padidina riziką peršalti.
Jei tik turite galimybę trumpam išeikite į kiemą basomis lyjant lietui ir pastebėsite, kad jaučiatės kitaip. Vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktikos priemonė: pagerėja savijauta ir vidaus organų – kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų, regėjimo organų veikla. Sakoma, kad nusiavus batus ir basomis atsistojus ant žemės, užvaldo nenusakomas lengvumo ir laisvės pojūtis.
Vaikščiojimas basomis labai naudingas stuburui, ypač moterų, kurios linkusios avėti aukštakulnius batus.
Nesvarbu, vaikštome namuose, smėliu, žole ar skirtingo kietumo kiliminėmis dangomis, pėdoms tai savimasažas. O mums tai puiki priemonė gerinanti miego sutrikimus, aktyvinanti kraujotakos ir limfinę sistemas, sukurianti gilų vidinį atsipalaidavimą ir dažniausiai naudojama kaip prevencinė priemonė pašalinanti įtampas ir sustingimus, kad šie neprogresuotų į įvairias ligas ir tokius nusiskundimus kaip stresas, nemiga, migrena, vidurių užkietėjimas, „sunkių kojų“ efektas.