Plaučių vėžys yra svarbiausia mirtingumo nuo vėžio priežastis. Jis atsiranda pradėjus nekontroliuojamai augti (daugintis) pakitusioms ląstelėms plaučių viduje. Dėl šios ligos kiekvienais metais miršta 1,38 milijono žmonių. Kiekvieną dieną pasaulyje dėl plaučių vėžio miršta daugiau kaip 3 000 žmonių, o tai atitinka daugiau kaip 2 mirties atvejus kiekvieną minutę.
Plaučių vėžio atsiradimo priežastys:
- Rūkymas. Tabako rūkymas – dažniausia (90 %) plaučių vėžio priežastis. Nerūkantys šia liga suserga labai retai. Įkvėpti dūmai sutrikdo normalų plaučių valymosi procesą. Cigaretės dūmuose esančios vėžį sukeliančios medžiagos (kancerogenai) nuolat pasilieka kvėpavimo takuose. Ilgą laiką veikdamos, jos gali pažeisti sveikas plaučių ląsteles ir šios galų gale taps vėžinėmis. Plaučių vėžio rizika labai susijusi su rūkymo „stažu“ ir surūkomų cigarečių kiekiu per dieną. Ypač didelė rizika, kai rūkyti pradedama jauname amžiuje. Apsigaunama, kai manoma, jog plaučių vėžio rizika mažesnė rūkant turinčias filtrą ar „lengvas“ cigaretes. Šiais atvejais siekiant rūkymo sukeliamo efekto dūmai giliau įtraukiami į plaučius, rūkoma dažniau ir daugiau cigarečių. Tad žala organizmui nė kiek nesumažėja.
- Pasyvus rūkymas. Įrodyta, kad nerūkančių, bet nuolat kvėpuojančių kitų prirūkytu oru asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu neką mažesnė nei tų, kurie patys rūko.
- Individualus polinkis susirgti. Nustatyta, kad rūkalių, kurių šeimose buvo artimųjų, sirgusių plaučių vėžiu, šios ligos rizika didesnė negu rūkalių, kurių šeimose nebuvo plaučių vėžio.
- Asbestas. Asbestas – tai medžiaga, naudota pramonėje (laivų statyboje, asbesto pramonėje, statybose) iki 1970 m. Žmonėms, ilgą laiką kontaktuojantiems su asbestu, o ypač dar ir rūkantiems tabaką, plaučių vėžio grėsmė didesnė. Jei manoma, jog gyvenamoje aplinkoje yra asbesto (pvz., šiferiu dengtas stogas), nereikia bandyti juo atsikratyti patiems, nes pavojus padidėja cheminėms medžiagoms pasklidus ore.
- Nesveika mityba. Nustatyta, kad per mažai vartojant daržovių ir vaisių, tačiau per daug riebaus maisto ir alkoholio bei rūkant, plaučių vėžio rizika didėja.
Ką reikia daryti siekiant išvengti vėžio:
- Meskite rūkyti. Tai svarbiausias būdas, leidžiantis sumažinti riziką susirgti plaučių vėžiu.
- Venkite pasyvaus rūkymo. Atminkite, kad apie 10–20 proc. žmonių, sergančių plaučių vėžiu, patys niekada nerūkė, tačiau jie galėjo būti pasyvūs rūkaliai. Atsižvelgiant į tai, nerūkantieji turi kovoti dėl savo teisių į „švarią aplinką”, nors tai ir nelengva. Priminkite savo draugams, kad jums nemalonu įkvėpti jų išpūstus dūmus, ir paprašykite, kad jie išeitų rūkyti į lauką ir rūkytų kuo toliau nuo jūsų.
- Keiskite mitybos įpročius. Stenkitės vartoti kuo daugiau augalinio maisto. Kasdien reikėtų suvartoti bent po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Taip pat venkite riebaus maisto, mažiau vartokite keptos mėsos, mažiau valgykite pyragaičių, saldumynų.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas yra teigiamas sveikatai ir gali sumažinti riziką susirgti plaučių vėžiu, todėl rekomenduojama kasdien užsiimti bent 30 min. aktyvia veikla.
- Venkite alkoholio vartojimo. Žinokite, kad įkaušę žmonės jaučia padidėjusį norą rūkyti, todėl rūko gerokai daugiau, nei būdami blaivūs.
Straipsnis parengtas remiantis Vilniaus universiteto onkologijos instituto leidiniu „Apie plaučių vėžį. Informacija pacientams“, Vilnius: 2008.