Žiema teikia net tik daug linksmų pramogų, bet ir pavojų, todėl šaltuoju metų laiku reikia būti itin atsargiems. Ką reikia žinoti ir nepamiršti išsiruošiant į lauką? Dažniausias žiemos palydovas yra šaltis, kuris gali padaryti daug žalos, todėl svarbu laikytis keleto taisyklių, kurios padės išvengti nušalimo. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, todėl pažeidžiama oda ir gilesni audiniai. Gilus nušalimas yra labai pavojingas, kuris gali lemti rankų ir kojų pirštų, plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo. Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos, todėl šias kūno dalis žiemos metu reikia ypatingai saugoti.
Norint išvengti nušalimo svarbiausia yra šiltai ir patogiai apsirengti: vilkėti vilnonius drabužius, viršutiniai lauko rūbai turėtų būti neperpučiami vėjo, rinktis kumštines pirštines, žieminė avalynė turėtų būti laisva, svarbu nepamiršti kepurės ir šaliko. Labai svarbu saugoti tas vietas, kurios buvo anksčiau nušalusios. Šaltuoju metu reikėtų dažniau gerti karštos arbatos, valgyti kaloringesnį karštą maistą, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą. Pramogaujant, dirbat lauke jokiu būdu negalime gerti alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Taip pat nerekomenduojama rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą. Didesni šansai nušalti galūnes – kraujotakos problemų turintiems žmonėms, tokiems žmonėms jau ir taip mažai kraujo priteka į galūnes, o šaltyje kraujotaka dar labiau sulėtėja, todėl turintiems problemų su kraujotaka reikėtų ypatingai pasisaugoti.
Nušalimas skirstomas į laipsnius. Jie būna paviršiniai arba gilūs.
I laipsnis – būdingas odos pažeidimas dėl grįžtamųjų kraujotakos sutrikimų. Nušalusi vieta pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Skausmingumas praeina per keletą dienų, bet nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri žemoms temperatūroms.
II laipsnis – nušalusios vietos oda melsvai raudonos spalvos, skausminga. Atšildžius atsiranda pūslelės, pripildytos drumsto skysčio. Atsistato po 2–3 savaičių.
III laipsnis – nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“, oda nepaslanki,visas odos sluoksnis apmiręs. Ant melsvai raudonos, pabrinkusios odos atsiranda nekrozės židiniai (apmirę audiniai), pūslės, pripildytos tamsaus skysčio. Atskyrus (nuplėšus) mirusius audinius, žaizdotas paviršius atsistato randais (po 1–2 mėn.), esant plačiam pažeidimui, būtina odos plastika.
IV laipsnis – būdinga minkštųjų audinių masės ir kaulo pažeidimas, su išsivysčiusia gangrena (nušalusios kūno dalys, apmirę audiniai). Gydoma chirurgiškai pašalinant apmirusius audinius (esant plačiam pažeidimui –amputacija).
Stipriai nušalus negalima šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant, stipriai trinant, laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti, trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame/karštame vandenyje, tepti įvairiais tepalais, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.
Pirmoji pagalba nušalus:
- Šildyti pažeistą vietą spaudžiant delnu, laikyti prispaudus prie pažastų arba priglausti prie kitų šiltų kūno vietų.
- Ant veido, ausų, nosies uždėti paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus.
- Jei nušalo pėdos, svarbu kuo skubiau nuauti avalynę ir kojines, pėdas šildyti priglaudžiant prie kūno, arba rankomis.
- Kuo skubiau nuvilkti veržiančius drabužius ir nuimti bet kokius papuošalus.
- Užkloti nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga.
- Nušalusią kūno dalį galima įmerkti į kambario temperatūros vandenį.
- Reikia gerti karštos arbatos ar kavos.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija