Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, bundanti gamta atsineša ne tik šildančią saulę, besiskleidžiančius gėlių žiedus, bet ir vabzdžius, tokius kaip bitės, vapsvos, širšės, skruzdės. Paminėjau pagrindinius – gerai žinomus ir dažniausiai sutinkamus gamtoje, tačiau tai tikrai ne vieninteliai gamtos sutvėrimai, kurie gali sukelti anafilaksinį šoką. Anafilaksinis šokas, tai gyvybei pavojinga, greitai besivystanti alerginė reakcija, kuri pažeidžia dvi ir daugiau organų sistemų: odos, kvėpavimo, virškinimo, širdies ir kraujagyslių, o laiku nesuteikus pagalbos gali baigtis mirtimi. Viskas prasideda nuo alergijos, tai yra stipraus žmogaus organizmo apsauginės sistemos atsako į iš aplinkos patekusias medžiagas. Svarbiausias veiksnys, lemiantis alergiją, yra antikūnų imunoglobulinų E gaminimasis organizme, kurį paskatina kartotinai į organizmą patekę alergenai. Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja, o pati pavojingiausia reakcija – anafilaksinis šokas. Dažniausiai anafilaksiją išprovokuoja maistas, vaistai, geliantys vabzdžiai, lateksas.
Anafilaksijos požymiai:
* Staigi ligos pradžia (nuo kelių minučių iki dviejų valandų nuo kontakto su alergenu) ir greitas progresavimas;
* Žinomas ar numanomas kontaktas su alergenu;
* Dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimo požymiai.
Įtariant anafilaksiją pagalba turi būti suteikta nedelsiant, svarbi kiekviena sekundė.
* Pirmiausia, jei tik įmanoma, būtina nutraukti kontaktą su alergenu (jei įgėlė vabzdys – pašalinti geluonį, jei suvalgė alergiją sukėlusio maisto – tai sąmonę turinčiam žmogui sukelti vėmimą, jei turėjo kontaktą su oda – nuplauti tą vietą.
* Jei ligoniui silpna, svaigsta galva reikia jį paguldyti ant nugaros, pakelti kojas, o jei jis dūsta, apsunkintai kvėpuoja – pasodinti, ar atrasti jam patogią padėtį. Svarbu atlaisvinti kvėpavimo takus, atsagstyti apykaklę, nuimti kaklaraištį.
* Jei žmogus vemia ar kraujuoja iš burnos paversti jį ant šono ar paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad būtų išvengta užspringimo.
* Kuo skubiau kviesti pagalbą.
* Stebėti ligonio būklę, jei praras sąmonę ir sustos kvėpavimas – kuo skubiau atlikti pradinį gaivinimą. Svarbiausias vaistas anafilaksijai gydyti yra adrenalinas, tačiau tai receptinis vaistas ir tikrai retais atvejais žmogus jį turės, nebent anafilaksinis šokas jam bus pasireiškęs ne pirmą kartą, tuomet reikia jį suleisti į šlaunį.
Alergijos plitimui lemiamą reikšmę turi:
* Didėjantis aplinkos užterštumas;
* Nesaikingas gydymasis vaistais (ne paskirtais gydytojo, o pasirinktais savo nuožiūra);
* Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių konservantų, maistinių dažų, antioksidantų; naminių gyvulių šėrimas vitaminais ir antibiotikais.
