Persivalgymo sutrikimas – pats dažniausias valgymo sutrikimas, su kuriuo susiduria beveik 2% visų pasaulio gyventojų. Šis sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Persivalgymo sutrikimas diagnozuojamas esant bent 1 persivalgymo epizodui per savaitę ir tai turėtų kartotis mažiausiai 3 mėnesius. Tai rimta liga, turinti ženklų neigiamą poveikį ja sergantiems žmonėms. Visgi, daug žmonių apskritai nepastebi, jog serga persivalgymo sutrikimu.
PERSIVALGYMO SUTRIKIMAS – KAS TAI IR KOKIE SIMPTOMAI?
Persivalgymo sutrikimas charakterizuojamas pasikartojančiais, nekontroliuojamais persivalgymo epizodais bei po to atsirandančiu gėdos ir kaltės jausmu. Persivalgymo sutrikimas įprastai prasideda esant 18-23 metų amžiaus, nors tai nėra universali taisyklė – su šiuo sutrikimu susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Iš esmės, persivalgymo sutrikimas – tai lėtinė liga, kuri gali tęstis daug metų. Kaip ir kiti valgymo sutrikimai, taip ir persivalgymo sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Visgi, net ir vyrų tarpe persivalgymo sutrikimas yra dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas iš visų. Persivalgymo sutrikimui būdingas gausesnis maisto suvartojimas nei įprastai, per palyginti trumpą laiko tarpą. Dažniausiai kartu pasireiškia gėdos ir kaltės jausmas, sielvartavimas bei savikontrolės trūkumas. Tam, jog gydytojas galėtų diagnozuoti persivalgymo sutrikimą, pacientas turi atitikti 3 ar daugiau iš žemiau išvardintų sąlygų:
- Valgoma žymiai greičiau nei įprastai.
- Valgoma iki nemalonaus pilnumo jausmo.
- Valgoma itin daug maisto nejaučiant alkio.
- Dėl nusivylimo ir gėdos jausmo valgoma vienumoje.
- Jaučiamas kaltės ir pasibjaurėjimo savimi jausmas.
- Persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės dažnai patiria ypatingą liūdesį ir sielvartą dėl savo persivalgymo, kūno formos ar svorio. Nors kai kurie žmonės retkarčiais persivalgo, pavyzdžiui švenčių metu, tai tikrai nereiškia persivalgymo sutrikimo, net jeigu pasireiškia ir viršuje išvardinti simptomai. Persivalgymo sutrikimas diagnozuojamas esant bent 1 persivalgymo epizodui per savaitę ir tai turėtų kartotis mažiausiai 3 mėnesius. Persivalgymo sutrikimo sunkumas svyruoja nuo lengvo iki ypač sunkaus:
- Lengvas: 1-3 persivalgymo epizodai per savaitę.
- Ypač sunkus: 14 ir daugiau persivalgymo epizodų per savaitę Dar viena svarbi persivalgymo sutrikimo charakteristika – netinkamo kompensacinio elgesio nebuvimas. Tai reiškia, jog priešingai nei sergant bulimija, nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantis žmogus neapsivemia, nenaudoja laisvinamųjų ar nesistengia intensyviai sportuoti – būtent taip įprastai už persivalgymo epizodą stengiasi „atidirbti“ bulimija sergantys žmonės.
Persivalgymo sutrikimas apibūdinamas pasikartojančiais nekontroliuojamais epizodais, kurių metu suvartojamas neįprastai didelis maisto kiekis per trumpą laiko tarpą. Šiems epizodams taipogi būdingas kaltės, gėdos ir sielvarto jausmas.
KAS SUKELIA PERSIVALGYMO SUTRIKIMĄ?
Nors persivalgymo sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, jog šį sutrikimą nulemia šie rizikos veiksniai:
- Genetika: nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės gali turėti padidėjusį jautrumą dopaminui, kuris yra atsakingas už atlygio ir pasitenkinimo būseną bei dažnai tiesiog vadinamas laimės hormonu. Remiantis mokslu, manoma, jog padidėjęs jautrumas dopaminui yra paveldimas.
- Lytis: persivalgymo sutrikimas labiau būdingas ne vyrams, o moterims. Remiantis statistika, net 3,6% amerikiečių moterų kažkuriuo savo gyvenimo momentu susiduria su persivalgymo sutrikimu. Vyrų tarpe šis sutrikimas retesnis – nuo jo kenčia apie 2%. Šį skirtumą gali lemti biologiniai faktoriai.
- Pasikeitimai smegenyse: yra tam tikrų požymių, jog nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių smegenų struktūroje gali būti pasikeitimų, kurie nulemia padidėjusį atsaką į maistą ir sumažėjusią savikontrolę.
- Kūno svoris: beveik 50% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių yra nutukę. Kūno svorio problemos gali būti tiek persivalgymo sutrikimo priežastis, tiek pasekmė.
- Kūno vaizdas: įprastai nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės yra susidarę neigiamą savo kūno vaizdą. Įprastai tokie žmonės yra nepatenkinti savo kūnu, dažnai laikosi dietų ir persivalgo – visa tai dar labiau prisideda prie sutrikimo vystymosi.
- Persivalgymas: persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės įprastai būdavo linkę persivalgyti ir ankščiau – tiek vaikystėje, tiek paauglystėje.
- Emocinė trauma: įtempti gyvenimo įvykiai (smurtavimas, atskyrimas nuo šeimos, artimojo mirtis ar net automobilio avarija) – tai taipogi gali būti persivalgymo sutrikimo rizikos faktorius. Be to, prisidėti gali ir patyčios dėl svorio vaikystėje.
- Kitos psichologinės ligos: net apie 80% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių susiduria su bent viena psichologine liga – fobija, depresija, potrauminio streso sindromu (PTSS), bipoliniu sutrikimu, nerimu ar piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis.
KOKIAS RIZIKAS SVEIKATAI SUKELIA PERSIVALGYMO SUTRIKIMAS?
Persivalgymo sutrikimas siejamas su keliomis ženkliomis rizikomis fizinei, emocinei ir socialinei sveikatai. Iki 50% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių yra nutukę. Visgi, persivalgymo sutrikimas pats savaime yra kaip nepriklausomas svorio prieaugio bei nutukimo rizikos faktorius – visa tai dėl padidėjusio kalorijų suvartojimo persivalgymo epizodais. Nutukimas, savaime, padidina širdies ligų, insulto, II tipo diabeto ir vėžio riziką. Visgi, remiantis kai kuriais moksliniais tyrimais, persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės susiduria netgi su didesne šių ligų išsivystymo rizika, lyginant su nutukusiais, tačiau su persivalgymo sutrikimu nesusiduriančiais žmonėmis. Persivalgymo sutrikimas susijęs ir su kitomis rizikomis sveikatai – miego problemomis, lėtiniu skausmu, astma ar dirgliosios žarnos sindromu. Moterų tarpe, persivalgymo sutrikimas gali prisidėti prie vaisingumo problemų, gimdymo komplikacijų bei policistinių kiaušidžių sindromo išsivystymo. Beje, nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės gali susidurti su sumažėjusiu gebėjimu tinkamai funkcionuoti socialinėje aplinkoje – net 13% iš jų susiduria su stipriu šios funkcijos sutrikimu. Be to, persivalgymo sutrikimu sergančių žmonių gyvenimo kokybė įprastai yra blogesnė, lyginant su sveikais žmonėmis. Taigi, kaip jau pastebėjai, persivalgymo sutrikimas sukelia nemažai ženklių rizikų sveikatai. Visgi, jų gali išvengti, nes taip pat nemažai yra ir efektyvių persivalgymo sutrikimo gydymo metodų.
KOKIE PERSIVALGYMO SUTRIKIMO GYDYMO BŪDAI?
- KOGNITYVINĖ ELGESIO TERAPIJA
- DIALEKTINĖ ELGESIO TERAPIJA
- SVORIO METIMO TERAPIJA
- GYDYMAS VAISTAIS
KAIP NUSTOTI PERSIVALGYTI?
Jeigu nori nustoti reguliariai persivalgyti, reikėtų kreiptis į šios srities specialistą, kuris nustatytų tikslias persivalgymo sutrikimo priežastis, ligos stiprumą bei rekomenduotų labiausiai tau tinkamą gydymą. Iš esmės, efektyviausias persivalgymo sutrikimo gydymo būdas – tai kognityvinė elgesio terapija, tačiau egzistuoja ir kiti gydymo būdai. Visiškai nesvarbu kurią terapiją pasirinksi, taip pat svarbu stengtis teisingai maitintis ir apskritai propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Štai kelios papildomos naudingos strategijos, kurias gali pritaikyti sau: Vesk maisto ir nuotaikos dienoraštį: tai padeda identifikuoti asmenines persivalgymo priežastis ir atitinkamai kontroliuoti persivalgymo epizodus. Praktikuok dėmesingumą: tai gali padėti lengviau suprasti persivalgymo priežastis bei tuo pačiu padidinti savikontrolę. Neužsidaryk savyje: kalbėk apie tai, palaikymas iš šalies ypač svarbus – nesvarbu ar tai tavo antroji pusė, šeimos narys, draugas ar kitas nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantis žmogus. Rinkis sveikus maisto produktus: stenkis maitintis kaip įmanoma sveikiau, valgyk daug baltymų ir gerųjų riebalų turinčius maisto produktus, stenkis valgyti reguliariai. Nepamiršk vaisių ir daržovių – jos suteiks sotumo jausmą bei aprūpins naudingos maistinėmis medžiagomis. Pradėk mankštintis: fizinė veikla gali pagerinti nuotaiką ir padėti sumažinti svorį, nepasitenkinimą savo kūnu bei nerimo simptomus. Išsimiegok: miego trūkumas yra susijęs su didesniu kalorijų suvartojimu ir nereguliariais mitybos įpročiais. Geras nakties miegas ypač svarbus, miegok bent 7-8 valandas.
Efektyviausi persivalgymo sutrikimo gydymo būdai – kognityvinė elgesio terapija ir tarpasmeninė psichoterapija. Neužmiršk ir kitų naudingų strategijų – vesk maisto ir nuotaikos dienoraštį, praktikuok dėmesingumą, neužsidaryk savyje, stenkis sveikatai maitintis, mankštintis ir tinkamai išsimiegok.
PABAIGAI APIE PERSIVALGYMO SUTRIKIMĄ
Persivalgymo sutrikimas – dažnas bei sunkiai pastebimas valgymo sutrikimas, galintis rimtai atsiliepti sveikatai. Šis sutrikimas charakterizuojamas pasikartojančiais nekontroliuojamais persivalgymo epizodais bei po to atsirandančiu gėdos ir kaltės jausmu. Persivalgymo sutrikimas gali turėti labai neigiamą įtaką bendrai sveikatai, kūno svoriui, savivertei ir psichinei sveikatai. Laimei, egzistuoja tikrai efektyvūs persivalgymo sutrikimo gydymo būdai – tai kognityvinė elgesio terapija ir tarpasmeninė psichoterapija. Be to, yra daug sveiko gyvenimo būdo strategijų, kurias gali pritaikyti ir taip sau padėti. Su tinkama priežiūra, pagalba ir parama, tikrai galima nustoti persivalgyti ir gyventi laimingą bei sveiką gyvenimą. Gali pradėti jau šiandien!
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija