Savižudybių dažnis Lietuvoje palaipsniui mažėja. Jei 2000-2003 per metus nusižudydavo apie 1600 žmonių, tai 2014 m. savo valia iš gyvenimo pasitraukė 930 žmonių. Tokius duomenis sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pateikė ministerijoje vykusiame susitikime su Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Psichikos sveikata 2020“ atstovais.
Per pastaruosius 11 metų savižudybių dažnis Lietuvoje sumažėjo 40 proc. – tai vienas iš didžiausių sumažėjimų Europoje. Tačiau, savižudybių skaičius vis dar išlieka labai aukštas. Savižudybę sąlygojantys veiksniai yra labai įvairūs – socialiniai ekonominiai, asmeninio gyvenimo dramos, skyrybos, smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, netolerantiškumas, abejingumas, besaikis alkoholio vartojimas ir pan.
Savižudybės yra ne vien medicininė problema. Kad savižudybių prevencija būtų efektyvi, problemą būtina suvokti kur kas platesniame kontekste, nei pagalbos ketinantiems ar bandžiusiems nusižudyti teikimas. Todėl šioje srityje būtina ne tik psichologinė pagalba, bet ir siekti alkoholio vartojimo mažėjimo, mokyklose vykdyti patyčių prevencijos programas bei užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje
Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad apie savižudybes geriau nekalbėti, o žmonių paliestų savižudybės geriau vengti. Taip yra ne todėl, kad būtume beširdžiai, o todėl, kad savižudybė mums patiems kelia didelę baimę ir mes nežinome, kaip turėtume elgtis susidūrę su šiuo reiškiniu.
KODĖL ŽMOGUS RENKASI SAVIŽUDYBĘ?
Prancūzų filosofas Albertas Kamiu „Mite apie Sizifą” pavadino savižudybę vienintele iš tiesų rimta filosofine problema. Savižudybė – labai sudėtingas reiškinys. Ji beveik visada yra procesas, trunkantis ilgą laiką, ir tik paskutinis savižudiškas veiksmas būna staigus ir netikėtas. Paprastai savižudybės priežastis yra problema, išeities iš kurios žmogus ieško ir, negalėdamas rasti, nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo, kad tik kančia pasibaigtų. Savižudybę sunku paaiškinti kuriuo nors vienu rizikos veiksniu ar priežastimi ir dažniausiai žmogaus apsisprendimą palikti šį pasaulį nulemia ne stresas ar problema, o paties žmogaus požiūris į jį ištikusias negandas. Tačiau daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti.
Nors savižudybės priežastys kiekvienam savižudžiui labai asmeniškos ir įvairios, jausmai ir mintys būna panašūs. Paprastai savižudybių procesas vyksta keliais etapais.
Pradinė yra minčių ir idėjų stadija, kurioje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori užsimiršti, pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo. Daugeliui žmonių nors kartą gyvenime ateina tokia mintis. Šioje stadijoje tik norima nebūti, bet nusižudyti neplanuojama.
Kada žmogus ima siekti mirties, ima galvoti apie nusižudymo būdus, mąstyti apie konkrečias pasitraukimo iš gyvenimo detales, vadinasi jis jau perėjo į antrąją – ketinimų stadiją.
Paskutinis yra veiksmų etapas. Jis prasideda apsisprendimu, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika, nes žmogus pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape stebimi atsisveikinimo gestai – skolų gražinimas, atsisveikinimo laiškai, testamento rašymas ir kt. Galiausiai įvykdomas konkretus savižudybės veiksmas.
Savižudybės procesas nėra negrįžtamas. Bet kuriuo momentu jį galima sustabdyti ir vidiniais, ir išoriniais veiksniais. Aplinkiniai gali padėti teisingai ir laiku įvertinę gresiančio pavojaus ženklusis rizikos laipsnį. Daugeliu atvejų žmonės būna linkę į savižudybę tik tam tikrais gyvenimo momentais, ištikti krizės ar sutrikus asmenybei. Įveikę krizę, jie vėl įgauna jėgų susidoroti su gyvenimo sunkumais.
PAVOJAUS ŽENKLAI
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą, kaip padėti krizės ištiktam žmogui.
Ankstesni bandymai žudytis: 20 – 50 procentų asmenų kurie žudosi, jau yra bandę tą daryti. Didesnė tikimybė, kad žudytis pakartotinai bandys tie, kurių pirmieji mėginimai buvo rimti.
Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę: prieš žudydamiesi žmonės, dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena. Kartais ketinantys nusižudyti kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi išvykti. Nereikėtų numoti ranka į panašius žodžius.
Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant: prieš žudydamiesi žmonės dažnai užbaigia darbus, sutvarko įvairius reikalus, pavyzdžiui, išdalija vertingus daiktus, grąžina skolas, išperka užstatytą turtą, parašo ar pakeičia testamentą.
Depresija: depresija sergantys žmonės žudosi retai, tačiau didžiuma savižudžių serga šia liga. Sunkios depresijos požymis yra gilus liūdesys, o vienas iš pagrindinių diagnostikos kriterijų yra savižudiškas elgesys.
KAIP GALIME PADĖTI?
Žmogaus problemos greitai neišsisprendžia, tačiau impulsas nusižudyti gali praeiti. Svarbu, kad kažkas išklausytų žmogų, kai šis impulsas yra labai stiprus, kai savižudybės rizika didelė.
Jei atsitiko taip, kad esate šalia žmogaus, kuris mėgina žudytis, bandykite vadovautis šiais principais.
Būkite šalia: likti vienam su savo problemomis gali būti labai sunku. Paprasčiausias buvimas šalia gali turėti lemiamą reikšmę. Jei tai yra įmanoma, atitolinkite savižudybės priemones.
Išklausykite ir pasistenkite suprasti: nebūtina pasakyti ką nors protinga. Klausytis ir parodyti, kad mėginate suprasti, yra aukso vertas dalykas. Neteiskite jo už tai, ką sako.
Klauskite tiesai: galima užduoti paprastus ir tiesius klausimus, pavyzdžiui, ar turite planą baigti gyvenimą. Nebijokite, kad įdiegsite žmogui tokią mintį, jeigu tiesiai paklausite apie savižudybę. Vadovaukitės sveika nuovoka.
Kalbėkite apie jausmus: jausmai gali būti sumišę, arba net visai išstumti. Reikėtų stengtis, kad žmogus įvardintų tuos jausmus ir tokiu būdu nuo jų išsilaisvintų.
Būkite realistai: įvertinkite ar jūsų artimajam gali grėsti pavojus. Žiūrėkite į tai rimtai. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greit susitvarkys. Nesileiskite priverčiami pažadėti, kad niekam nesakysite.
Parodykite rūpestį: įtikinkite žmogų, kad tikrai juo rūpinatės. Nepalikite jo vieno, kol juo nepradėjo rūpintis kiti.
Ieškokite pagalbos: jeigu negalite susitvarkyti vieni, pasitelkite kitus. Dažnai gali prireikti profesionalios pagalbos. Jei savižudybės aktas jau pradėtas, nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą ir policiją.
KAIP NESIELGTI?
- Kartais yra daug svarbiau ne ką nors padaryti, o nepadaryti dar blogiau. Tai taikytina ir savižudybių krizių atvejais. Kad nepakenktumėte, reikėtų vadovautis tokiomis taisyklėmis:
Neužduokite sudėtingų klausimų ir nesakykite nesuprantamų pastabų - Nepatarinėkite ir nenureikšminkite problemų, pvz. „viskas bus gerai”
- Nesmerkite ir nepertraukinėkite
- Nesibaisėkite ir nesikarščiuokite
- Neparodykite, kad skubate ir neturite laiko