Žmogaus sveikatą net 20 proc. sąlygoja aplinka, kurioje jis gyvena ir dirba, todėl svarbu, kad ši aplinka būtų palanki sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog triukšmas, apibrėžiamas kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, yra antras aplinkos veiksnys po oro tašos, sukeliantis daugiausiai sveikatos pakenkimų. Pagrindinis triukšmo šaltinis miestuose yra transporto keliamas triukšmas. Jis sudaro 60–80 proc. vyraujančio triukšmo. Tačiau triukšmas yra susijęs ir su kitomis žmonių veiklos rūšimis, pvz., garsiu muzikos klausymusi ausinukais, žolės pjovimu ir pan. Teigiama, kad triukšmas yra ne vien tik aplinkosaugos problema, bet ir vis didėjanti visuomenės sveikatos grėsmė.
Triukšmo poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo jo pobūdžio (stiprumo, dažnių spektro ir kt.), poveikio laiko ir trukmės bei nuo individualių organizmo savybių: amžiaus, sveikatos būklės, jautrumo. Triukšmas gali sukelti labai daug sveikatos sutrikimų. Nuolatinis didelio stiprumo triukšmas sukelia klausos pakenkimus. Didelio stiprumo impulsinis garsas (130 decibelų ir daugiau, pvz., artimas šūvis, sprogimas) gali sukelti akustinę traumą, kurios metu trūksta ausies būgnelis, vidinėje ausyje išsilieja kraujas ir negrįžtamai sužalojami klausos nerviniai receptoriai. Kelias valandas ar dienas klausą veikiant intensyviam triukšmui gali išsivystyti klausos nuovargis. Tuomet klausos jautrumas laikinai sumažėja, tačiau nuovargiui dažnai kartojantis, klausa silpnėja ir gali vystytis kurtumas. Mokslinių tyrimų duomenimis, asmenys, kurie per dieną garsiai klausosi muzikos ilgiau nei po vieną valandą, turi didelę riziką prarasti klausą po penkis ir daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio.
Taip pat galimi pakitimai beveik visose žmogaus organizmo sistemose. Pirmiausia paveikiama nervų sistema, todėl atsiranda galvos skausmai, sumažėja raumenų jėga, sutrinka judesių koordinacija, blogėja miegas, silpsta dėmesys. Šie pakitimai atsiranda anksčiau negu pablogėja klausa. Taip pat gali blogėti ryškaus matymo pastovumo funkcija, informacijos apdorojimo greitis. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, susikaupti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, nes sumažėja protinis darbingumas. Triukšmas gali padidinti agresyvaus elgesio tikimybę.
Siekiant kontroliuoti triukšmą valstybiniu lygiu, priimti teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo prevencines priemones. Tačiau kiekvienas asmuo taip pat gali rūpintis savo klausa. Visų pirma reikia vengti arba riboti buvimą triukšme, nesiklausyti muzikos dideliu garsu, ypač ausinukų pagalba. Jeigu vis dėlto tenka būti triukšmingoje aplinkoje, vertėtų naudoti klausos apsaugos priemones (ausų kištukus). Teigiama, jog natūralus gamtinis triukšmas (jūros ošimas, paukščių čiulbėjimas) nesukelia neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai, o priešingai – žmogų veikia raminančiai, gerina nuotaiką, todėl reikėtų stengtis kuo dažniau dirbtinį triukšmą keisti natūraliu ir naudingu sveikatai.