Kasmet paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena.
Su vienokiu ar kitokiu triukšmu beveik kiekvienas žmogus susiduria vos tik prabudęs ryte: suskamba žadintuvas, įjungiamas arbatinukas, dirba ventiliatoriai, kiti įvairūs prietaisai, fone girdimas televizorius, tauška namiškiai, už lango girdisi skubantys automobiliai, loja šunys ir pan. – visi vienaip ar kitaip ruošiasi dar vienai gyvenimo dienai. Kai kurie garsai yra malonūs, netrikdantys, o kai kurie kelia susierzinimą, nuovargį ar net skausmą. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Šiuo metu ramybės valandos, per kurias negalima triukšmauti yra nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto.
POVEIKIS
Koks yra organizmo atsakas į triukšmą taip pat labai priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, žmogaus amžiaus, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių.
Buvo nustatyta, kad triukšmas labiausiai paveikia vaikus, senjorus, ligonius, pamaininį darbą dirbančius asmenis. Didžiausias dėmesys krypsta į vaikus: turime išsaugotume jų klausą ir sveikatą, kad išugdytume juos visaverčiais, kūrybingais, darbingais visuomenės nariais.
Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis (nespecifinis). Specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas). Nespecifinis neigiamas poveikis (erzinantis poveikis) gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Šiuo metu gerai žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, psichinei veikla. Triukšmo poveikis pasireiškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, gebėjimą mokytis. Pasaulio sveikatos organizacija triukšmą vertina kaip labai pavojingą sveikatai veiksnį. Net labai mažas triukšmas gali sukelti galvos svaigimą ir skausmą, cypimą ausyse, miego sutrikimus. Dėl triukšmo sumažėja protinis ir fizinis darbingumas, blogėja žmogaus regos ir klausos reakcijų greitis, didėja rizika gauti traumą, blogėja judesių koordinacija. Tyrimais buvo nustatyta, kad ilgalaikis triukšmo poveikis, veikdamas per centrinę nervų sistemą, gali sukelti įvairius susirgimus – išeminę ir hipertenzinę širdies ligą, aterosklerozę, opaligę, skrandžio uždegimą. Didesnis nei 80 decibelų triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti.
Nors dauguma žmonių pripranta prie triukšmo ir jo nebepastebi, tačiau net ir nereaguojant į garsus, žmogaus smegenys nenustoja registruoti iš išorės siunčiamų signalų. Tik visiška tyla leidžia joms šiek tiek pailsėti.
NORMOS
Leistiną triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos ir nakties metu. Šis dokumentas nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir yra taikomas vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.
Be specialių matavimo prietaisų sudėtinga nustatyti triukšmo lygį, tačiau paprastai šnabždesys sukelia apie 30 dB, šaldytuvas – apie 40 dB, žmonių pokalbis – apie 60 dB, automobilis – apie 70 dB, plaukų džiovintuvas – apie 90 DB, policijos automobilio sirena – apie 120 dB triukšmą.
SKUNDAI
Dėl patiriamo triukšmo gyventojai gali kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) departamentus. Svarbu paminėti, kad NVSC suteikti įgaliojimai nagrinėti gyventojų skundus dėl triukšmo tik tais atvejais, kada gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių keliamu triukšmu.
Jeigu yra trikdoma viešoji rimtis gyventojai gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 (pavyzdžiui, jei yra šaukiama, girdimas garsus švilpimas, dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą).
Svarbu atminti, kad pažeidimu laikomas ne tik toks triukšmas, kuris viršija skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius, bet ir yra erzinantis, nemalonus, nepakeliamas, nuolat girdimas ir trukdo gyventojų rimtį. Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y. savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai.
PLANUOJATE REMONTĄ BUTE? PRANEŠKITE SAVIVALDYBEI
Neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų, galite gauti baudą.
PREVENCIJA
Siekiant kovoti su itin triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant.
Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai – gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Kaip patiems apsisaugoti nuo triukšmo keliamo pavojaus?
- Venkite triukšmingų renginių;
- Naudokite klausos apsaugos priemones (pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus ir pan.);
- Dalyvaudami koncertuose stovėkite toliau nuo didelių kolonėlių.
- Klausydamiesi muzikos per grotuvo ausines, pasirinkite tinkamą (saugų) garso lygį.
- Pirkdami žaislus vaikams, atkreipkite dėmesį į jų skleidžiamą triukšmą. Vaikai žaisdami dažnai laiko daiktus šalia ausų.
Norėdami nuo triukšmo apsaugoti kitus, atkreipkime dėmesį ir įsitikinkime, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų ar kaimynų.
Norėdami pailsėti – rinkitės natūralų gamtos triukšmą, kuris veikia raminančiai, gerina nuotaiką. Nuvykite prie jūros pasiklausyti ošimo, į mišką upelio čiurlenimo, medžių šlamėjimo ir paukščių čiulbėjimo.