Vanduo suteikia gyvybę, užtikrina gyvenimo ciklo eigą. Visoje planetoje esantys tvenkiniai ir ežerai – daugybės gyvūnų bei augalų gyvenamoji vieta; neatsiejama ekosistemos dalis, kuri tik iš pažiūros atrodo rami ir tyli. Deja, mokslininkų teigimu, vykstantys klimato pokyčiai pamažu keičia giliavandenių ežerų chemiją, kadangi vandens telkiniai yra labai jautrūs regioninių ir pasaulinių oro sąlygų pokyčiams. Be to, vis dažniau susiduriama su užterštumo ir atliekų problemomis.
Pasaulinis vandenynas – didžiausia Žemės ekosistema, todėl jo tarša yra viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Dėl vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos nė viena pakrantė ir aplinkinė sritis negali išvengti taršos. Jos pasekmės labiausiai jaučiamos tose pakrančių teritorijose, kurios yra tankiai apgyvendintų sričių kaimynystėje. Įvairūs teršalai, patenkantys į vandenyną, daro didžiulę neigiamą įtaką tiek vandenynų gyvūnijai ir augalijai, tiek ir pačiai žmonijai.
Nerimą kelia ir tai, jog gėlo vandens ekosistemų nykimas gali reikšti ir pokyčius, susijusius su vandens kokybe bei tuo, kad vandens nuolat mažėja. Pasaulio gyventojų skaičiui nuolat didėjant, auga ir saugaus, švaraus vandens poreikis. Dar 2010 metais pateikta statistika parodė, jog vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose per vieną dieną suvartojama 355 milijardai galonų vandens.
Britų poetas Wystan Hugh Auden kartą sakė: „Tūkstančiai gyveno be meilės, o ne vienas be vandens.“ Vis dėlto, vis dar permažai yra daroma, siekiant sumažinti vandens švaistymą. Maždaug 80 procentų pasaulio nuotekų išleidžiamos (beveik neišvalytos) atgal į aplinką, taip užteršiant upes, ežerus ir vandenynus. Vandens telkiniai užteršiami ir dėl šiukšlių pertekliaus. Vandens užterštumas kasmet pasiglemžia apie 1,8 mln. gyvybių. O nesaugus vanduo vargina apie 1 milijardą žmonių visame pasaulyje.
Vandens tarša atsiranda tuomet, kai kenksmingos medžiagos – dažnai chemikalai ar mikroorganizmai – užteršia upelį, upę, ežerą, vandenyną, vandeningąjį sluoksnį ar kitą vandens telkinį, pablogindamos vandens kokybę ir darydamos jį toksišką žmonėms ar aplinkai.
Svarbu suprasti, kad vanduo yra nepaprastai pažeidžiamas taršos. Žinomas kaip „universalus tirpiklis“, jis sugeba ištirpinti daugiau medžiagų nei bet kuris kitas skystis žemėje. Dėl to vanduo taip lengvai užteršiamas. Ūkiuose, miestuose ir gamyklose esančios toksinės medžiagos lengvai ištirpsta ir susimaišo, sukeldamos vandens taršą bei eutrofikaciją.
Pagrindiniai vandenyno taršos šaltiniai
- Nafta – pavojingiausias teršalas, šiandien ją daug kas vadina jūros vėžio liga. Ji netirpsta vandenyje, o plaukioja paviršiumi. Pastaruoju metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus kelia didžiulę grėsmę: nepraleidžia šviesos, smarkiai sumažėjo deguonies, daugėja anglies dioksido, pasikeičia šilumos apykaita, užteršiamos pakrantės bei potvynių ir atoslūgių zonos. Daroma žala visiems gyviesiems organizmams, kurie arba gyvena jūroje, arba naudojasi jos gėrybėmis (paukščiai ir žmonės).
- Rūkstantys šiluminių jėgainių, gamyklų kaminai bei kasmet didėjantis automobilių skaičius išmeta į orą nuodingų medžiagų. Joms kaupiantis ore, lyja vadinamieji rūgštūs lietūs.
- Ūkininkai naudoja įvairiausias trąšas bei chemikalus kenkėjams bei piktžolėms naikinti. Neapdairiai naudojant šiuos chemikalus, jų perteklius, ištirpęs vandenyje, keliauja į vandens telkinius, ten kaupiasi ir taip pamažu prisideda prie jūros gyvūnų nykimo.
- Buitinės nuotekos patenka į vandenynus ir jūras iš nutekamųjų vamzdynų, kurių gausu šiandien tankiai apgyvendintose pakrantėse. Vandenis teršia ir paprasčiausios šiukšlės: netoli Šiaurės Amerikos pakrantės Ramiajame vandenyne iš atliekų (daugiausia plastikinių butelių) susiformavo gigantiška sala, vadinama „Plastiko sriuba“. Šiukšlių masė jau viršijo tris su puse milijonų tonų.
- Upėmis į jūrą patenka pramonės nutekamieji vandenys, kurių sudėtyje yra nuodingų chemikalų bei sunkiųjų metalų.
- Į jūrą laivais gabenamos ir išverčiamos pramoninės ir radioaktyviosios atliekos (pramoninis nutekamųjų vandenų dumblas). Tokios medžiagos, kaip fosfatas ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenynų dugne negali egzistuoti.
Perspektyvos pokyčiams
Daugybė valstybių ieško būdų, galinčių padėti sumažinti klimato taršą, tačiau rezultatai vis dar nėra pakankamai geri. Turime daryti daugiau. Ekspertai teigia, kad kiekvienas asmuo gali prisidėti prie vandens taršos mažinimo. Viskas prasideda nuo mažų žingsnių, tokių kaip sumažintas plastiko naudojimas, atliekų rūšiavimas bei tinkama automobilio priežiūra. Taip pat tvarumo specialistai skatina atkreipti dėmesį į sunaudojamą vandens kiekį ir, pavyzdžiui, augalų laistymui naudoti lietaus vandenį.
Radviliškio r. visuomenės sveikatos biuro informacija