Žiemą išvengti peršalimo – misija įmanoma. Tereikia grūdinti savo organizmą! Skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore reiktų kiekvieną dieną. Taip pat patartina užsiimti aktyvia fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje, kurioje kaupiasi bakterijos ir virusai, sukeliantys peršalimo ligas. Žinoma, sportuojant labai svarbu pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne.
Mokslininkai įrodė, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir aktyvina T limfocitų sintezę. Šie limfocitai lyg kariai saugo organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų. Amerikos sporto medicinos koledžas patvirtino, kad reguliari mankšta ir grūdinimasis yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų.
Žiemą laisvą laiką gryname ore galima leisti įvairiai: slidinėti su slidėmis ar pačiūžomis, vaikščioti ar nuo kalno. Slidinėjant slidėmis dirba rankų, kojų ir liemens raumenys. Tai visą kūną lavinantis fizinis aktyvumas. Slidinėjant energijos sunaudojama daugiau nei, tarkime, panašiu intensyvumu tiek pat laiko bėgant ar važiuojant dviračiu. Esama ir emocinei sveikatai svarbių slidinėjimo privalumų: buvimas gryname ore, mėgavimasis aplinkos vaizdais, sąlytis su gamta. Tai geresnis poilsis ir atsipalaidavimas nei mankštinantis uždaroje patalpoje. Slidinėjant spartėja kraujotaka ir medžiagų apykaita, treniruojamos smulkiosios kraujagyslės, o kaip grūdinimosi procedūra buvimas gamtoje padeda stiprinti imunitetą. Čiuožimas taip pat grūdina ir stiprina visą kūną, ypač kojas, lavina pusiausvyrą, judesių darnumą, ugdo greitį, ištvermę, vikrumą ir suteikia teigiamas emocijas.
Atsižvelgiant į oro temperatūrą ir vėjo stiprumą, sportuoti rekomenduojama iki minus 15 °C. Jeigu žmogus anksčiau nebuvo fiziškai aktyvus, jo organizmas nėra užsigrūdinęs, pradėti sportuoti lauke, esant itin žemai oro temperatūrai, nepatartina. Rankos, pėdos, nosis, ausys yra dažniausiai nušąlančios kūno vietos, todėl sportuojant lauke jos privalo būti uždengtos. Labai svarbi tinkama apranga: reikia ryšėti šaliką, mūvėti kepurę ir kumštines pirštines. Turintiems labai jautrią odą žmonėms patartina dėvėti veido kaukę, naudoti riebius kremus ar vazeliną, kad nebūtų nušalimų.
Esant žemai temperatūrai, reiktų stengtis kvėpuoti per nosį, o ne per burną, nes priešingu atveju įkvėptas oras nespėja sušilti. Tokiu būdu į gerklę patekęs šaltas oras gali sukelti gerklės skausmą ar uždegimą.
Ruošiantis į lauką vertėtų vadovautis trijų sluoksnių taisykle:
- Apatinis drabužių sluoksnis turi būti iš natūralaus pluošto, sugerti prakaitą, greitai džiūti, būti plonas.
- Vidurinis drabužių sluoksnis turėtų būti pats šilčiausias, vilnonis.
- Trečiasis drabužių sluoksnis – išorinis –gali būti sintetinis, atsparus drėgmei, sniegui.
Taip pat labai svarbu ir tinkama avalynė. Batai neturi spausti, turi būti neslidūs.
Dažniausiai pasitaikanti tėvelių klaida žiemą – pernelyg šilta vaiko apranga. Per didelis rūbų sluoksnis neapsaugo, o priešingai, gali pakenkti, nes bėgiodamas ar žaisdamas lauke vaikas sukaista, o sušilęs organizmas labai staiga atvėsta, ypatingai tada, kai bėgiodami vaikai sustoja minutei pailsėti. Vos grįžus iš lauko, pirmiausia vaiką reikėtų perrengti sausais drabužiais, nes drėgni rūbai greitai atšaldo kūną.
Paruošta naudojant Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją