Kasmet Kovo 22 d. Pasaulyje minima vandens diena!
Visiems žinoma, kad vanduo yra labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Vanduo atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užteršiama.
Vandens įvairiuose organizmuose, jų organuose ir audiniuose yra labai daug. Pavyzdžiui, žinduolio organizme yra 63 – 68%, Žemės paviršiaus augalų lapuose 75- 86%. Suaugusio žmogaus organizme yra 68 – 70% vandens, iš jo kraujyje – 90%, raumenyse – 75%, kauluose – 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir kiti procesai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse.
Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinęs, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta. Apskaičiuoti, kiek vandens žmogus turi išgerti kasdien, labai paprasta: tereikia kūno svorį padauginti iš 0,03 ir gausite gryno vandens kiekį litrais.
Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1 – 1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6 – 8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, tirštėja kraujas, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta.
Geriamojo vandens kokybė turi tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai, todėl jame neturi būti patogeniškų mikroorganizmų. Vanduo turi būti bespalvis, bekvapis, skaidrus.
Atminkite: kuo daugiau vandens išgeriame, tuo daugiau jo norime, ir tuo mažiau norime kitų gėrimų!