Kasmet, vasario 4 d., minima kovos su vėžiu diena. Tarptautinės organizacijos ir visuomenės aktyvistai, medicinos darbuotojai bei visuomenės sveikatos specialistai šias metais kovos su vėžiu dieną siūlo minėti vadovaujantis šūkiu : ,, Paneikime mitus apie vėžį!“.
Jau prieš pusmetį visame pasaulyje pradėta kovoti prieš labiausiai paplitusius mitus apie vėžį, kad būtų išsklaidytas visuomenėje vyraujantis klaidingas supratimas apie onkologinius susirgimus, kad tūkstančiai viso pasaulio žmonių suprastų, jog turi lygias teises gydytis, sveikti ir gyventi, kaip ir kitais susirgimais sergantys žmonės.
Išskirti keturi labiausiai paplitę mitai apie vėžį, kuriuos siekiama paneigti.
Mitas Nr. 1: ,,Apie vėžį garsiai neturėtume kalbėti“.
Tiesa: apie vėžį kalbėti iš tiesų labai sunku. Tačiau atvirumas, informatyvumas ir nuoširdumas leidžia žymiai lengviau kovoti su šiuo susirgimu tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu, tiek politiniu lygmeniu. Informacijos trūkumas apie onkologinius susirgimus, jų prevenciją, diagnostikos ir gydymo metodus dažnai ir sukelią grėsmę pačių žmonių sveikatai. Kiekvienas, kuris nesupras ir nežinos, kokia svarbi profilaktika ankstyvai vėžio diagnostikai ir tolimesniam sėkmingam gydymui, niekada ir nedalyvaus vėžio prevencinėse patikros programose. Lygiai taip pat nepadės ir skelbiamos sveikos gyvensenos tiesos, jei valstybiniu lygiu ankstyva vėžio diagnostika netaps prioritetu. Visais lygmenimis turi būti ugdoma asmeninė atsakomybė už savo sveikatą. Lietuvoje finansuojamos ankstyvos prevencijos vėžio patikros programos yra keturios: gimdos kaklelio, atrankinė mamografinės patikros dėl krūties vėžio, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio ankstyvoji diagnostikos programa.
Mitas Nr. 2: ,,Vėžio požymių ir simptomų nėra“.
Tiesa: daugeliui vėžio rūšių yra nustatyti charakteringi pradiniai požymiai ir simptomai, kuriuos žinant ir į juos atkreipus dėmesį, didesnė tikimybė anksti diagnozuoti šiuos susirgimus. Jei visuomenė žinos ankstyvus vėžio simptomus ir požymius, atsakingiau vertins savo sveikatą. Informacijos sklaida visuomenei reikalinga ne tik ankstyvai diagnostikai, bet ir didesnei išgyvenimo tikimybei bei sumažins mirtingumo rodiklius dėl vėžinių susirgimų. Juk aukšti mirtingumo nuo vėžio rodikliai atskleidžia šalies sveikatos politikos silpnąsias puses.
Mitas Nr. 3: ,,Niekas nepadės, susirgus vėžiu“.
Tiesa: daugybė būdų jau yra išbandyta ir patvirtinta, kovojant su vėžiu. Net trečdaliui labiausiai paplitusių vėžio rūšių galima užkirsti kelią. Visi žmonės privalo domėtis ir žinoti rizikos veiksnius, kurie gali padidinti susirgimo vėžiu tikimybę. Daugelis juos žino jau ir dabar:
- nerūkyti,
- atsisakyti ar kuo mažiau vartoti alkoholio,
- nejudrų gyvenimo būdą keisti fiziškai aktyviu,
- vadovautis sveikos mitybos principais.
Nuo šiandien pradėjus jais vadovautis, iš karto žymiai sumažėja vėžinių susirgimų rizika.
Aukšto ekonominio lygio šalių pavyzdys jau senai įrodė, jog aktyvus sveikos gyvensenos principų taikymas kasdieniniame gyvenime, su kaupu atsiperka ir socialinėje, ir finansinėje srityje, ypač kovojant su vėžiniais susirgimais.
Mitas Nr. 4: ,,Ne visų vienodos galimybės gydytis nuo vėžio“.
Tiesa: kiekvienas turi teisę į ankstyvą diagnostiką ir patvirtintus šalyje gydymo metodus, apsaugančius nuo kentėjimo, sunkumų ir pažeminimo. Visų lygios teisės gyventi įrašytos į Žmogaus teisių Deklaraciją. Kiekvienos valstybės politikai atsakingi už tai, jog jų šalies kiekvienam gyventojui būtų užtikrintos vienodos galimybės ir teisės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kovoje su onkologinėmis ligomis.
Paskutiniai skelbiami statistiniai duomenys Lietuvoje ir Radviliškio rajone.
Šalyje pagal mirties priežasčių struktūrą, vėžiui tenka antroji vieta. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2012 m. Lietuvoje iš viso onkologinių susirgimų buvo 19 278, iš jų didžiąją dalį susirgimų sudarė piktybiniai navikai 92 proc. (17 734), 5,5 proc. navikai ikinavikiniai pakenkimai (in situ)- (1 066), 0,6 proc. (118) nervų sistemos gerybiniai navikai ir 1,9 proc. (360) nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai.
Radviliškio rajone 2012 m. iš viso užregistruoti 251 navikų atvejai, iš jų 95,2 proc. (239) sudarė piktybiniai navikai, 3,2 proc. (8) navikai in situ, 0,4 proc. (1) nervų sistemos gerybiniai navikai ir 1,2 proc. (3) nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai.
2012 m. šalyje piktybiniais navikais sirgo 17 734 asmenys, Radviliškio rajone – 239. Tiek šalyje, tiek Radviliškio rajone daugiau sirgo vyrų nei moterų (šalyje – 9 078 vyrų, 8 656 moterų; Radviliškio rajone – 128 vyrų, 111 moterų).
Daugiausia vyrų, gyvenančių Radviliškio rajone, 2012 m. sirgo priešinės liaukos (33,6 proc.) ir plaučių, trachėjos, bronchų vėžiu (13,3 proc.). Moterų daugiausiai sirgo: kitais odos (16,2 proc.) ir krūties (14,4 proc.), gimdos kaklelio (8,1 proc.), kiaušidžių (8,1 proc.) ir gimdos kūno (2,7 proc.) piktybiniais navikais. Lyginant pagal lytį, vyrai dažniau sirgo burnos ertmės ir ryklės (1,6 proc.), stemplės (2,3 proc.), gaubtinės žarnos (4,7 proc.), tiesiosios žarnos, išangės (5,5 proc.), kasos (5,5 proc.), gerklų (1,6 proc.), inkstų (5,5 proc.), šlapimo pūslės (1,6 proc.) piktybiniais navikais, bei leukemija (3,9 proc.). O moterų daugiau sirgo: skrandžio (9,9 proc.), kitų kvėpavimo sistemos organų (0,9 proc.), kaulų ir jungiamojo audinio (0,9 proc.), smegenų (2,7 proc.), ne Hodžkino limfomos (3,6 proc.) piktybiniais navikais ir 2,7 proc. sirgo nepatikslintomis lokalizacijomis