Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių.
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje. Širdies – kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2–3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.
Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), rūkymas. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.
Rūkymas
Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10–20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5–10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi. Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias.
Aukštas kraujospūdis
Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Arterinio spaudimo reikšmės nėra pastovus dydis – tai nuolat, priklausomai nuo įvairių faktorių (biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių), kintantis rodiklis. Arterinės hipertenzijos išsivystymui didelę įtaką turi paveldimumas, tačiau mūsų gyvenimo būdas – dar labiau. Net ir turint nepalankų genetinį foną, stengiantis reguliuoti mitybą, sekant svorį (kūno masės indeksas neturi viršyti 25), įtraukiant fizinio aktyvumo užsiėmimų, galima sumažinti kraujospūdį.
Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje
Kraujyje yra šių riebalinių junginių: mažo tankio lipoproteinų (MTL) – „blogojo“ cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) – „gerojo“ cholesterolio, trigliceridų („blogųjų“ riebalų). Visų išvardytų medžiagų turi būti žmogaus kraujyje bei ląstelėse.
Per didelis „blogųjų“ riebalų kiekis, besikaupiantis ant kraujagyslių sienelių, sudaro aterosklerozines plokšteles ir mažina kraujagyslių spindį. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.
Savo ruožtu „gerasis“ cholesterolis mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, apsaugo širdį ir kraujagysles nuo plokštelių susidarymo, jo kraujyje neturi trūkti. Lipidų kiekį kraujyje sėkmingai reguliuoja atsakinga mityba. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų kasdien suvalgo bent vieną porciją šviežių vaisių ar daržovių, nors pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas turėtume kasdien suvalyti 5 tokias porcijas (apie 400-500 g.), patiekalus praturtinti skaidulomis. Kaip ir daugelį rizikos veiksnių, taip ir lipidų kiekį kraujyje ypač gerai reguliuoja nuolatinis fizinis krūvis.
Svarbus rizikos veiksnys – nejudrumas
Mažai judantys (aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2–3 kartus per savaitę), neužsigrūdinę žmonės 30–50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje! Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla.