Atšilus orams, vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje. Džiaugiantis ja vis tik reikėtų išlikti budriems ir nepamiršti, kad mūsų aplinkoje auga daug sveikatai pavojingų ar net nuodingų augalų. Jų lapai, žiedai, sėklos gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Poveikis pajuntamas juos palietus arba suvalgius. Kai kurie augalai pažeidžia odą, gleivinę, sudirgina žarnyną, sukelia regėjimo, koordinacijos, širdies veiklos sutrikimus, taip pat gali iššaukti alerginius simptomus, o aitrus namuose pamerktų gėlių (pvz., jazminaičių, bijūnų, pelargonijų) kvapas gali svaiginti ir sukelti galvos skausmą. Tad skindami augalus puokštėms, reikėtų rinktis tik tuos, kuriuos pažįstame, o renkant vaistažoles – įdėmiai stebėti, kad neįsimaišytų kiti augalai.
Tarp nuodingiausių Lietuvoje augančių augalų reikėtų paminėti dėmėtąją maudą. Ji primena laukinį kmyną, žydi skėčio forma išsidėsčiusiais smulkiais baltais žiedais. Augalo visose dalyse, ypač nokstančiose sėklose, yra nuodingų alkaloidų. Paprastosios durnaropės nuodingiausia dalis – sėklos. Augalas pavojingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms – užvalgius padažnėja pulsas, pajuntamas silpnumas, sustiprėjęs širdies plakimas, sumažėja kūno temperatūra, gali ištikti traukuliai ar koma. Ilgiau pabuvus šalia Sosnovskio barščio, galima stipri alerginė reakcija, sutrikusi kvėpavimo organų veikla, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas. Itin pavojingos šio augalo sultys – joms patekus ant odos, atsiranda gilūs odos nudegimai, susidaro pūslės, o jų vietoje atsiveria sunkiai gyjančios žaizdos, lieka randai.
Kiemų darželiuose vis labiau populiarėja egzotinės gėlės ir žolynai, dalis jų taip pat yra nuodingi. Net ir darželinė rūta gali nudeginti odą, sukelti odos dermatitus. Norint išvengti negalavimų, patartina piktžoles ravėti mūvint pirštines. Taip išvengsite nuodingų augalų sulčių patekimo ant odos. Dirbant nelieskite rankomis veido, akių, o baigus darbą – būtinai nusiplaukite rankas.
Ypač reikėtų saugoti vaikus, nes jie mėgsta tyrinėti aplinką liečiant, skinant bei ragaujant. Nors nuodingos uogos yra neskanios, daugelis jų primena valgomas uogas. Nuodingos yra pakalnučių, žalčialunkių, keturlapių vilkauogių, karklavijų uogos. Pavojų gali sukelti net ir žinomi augalai: nesunokę kaštonai, laukinės aguonos grūdeliai, kol jie dar bręsta, taip pat yra nuodingi.
Nuodingųjų gėlių ir lauko žolių sąrašas yra ilgas, todėl venkime nepažįstamų, nematytų augalų arba pirmiausia pasidomėkime jais, prieš skinant ar sodinant kiemo darželyje.
VSS Danguolė Garuckienė