Greitai tobulėjančiame pasaulyje išmanieji ekranai sparčiai tampa neatsiejama mūsų visų gyvenimo dalimi. Tačiau svarbu nepamiršti: kur gauname daug naudos, galime susidurti ir su rizika patirti žalą. Negalime teigti, jog išmanieji ekranai, jų naudojimas, socialiniai tinklai ar žaidimai yra visiškas blogis. Tačiau lygiai taip pat negalime sakyti, jog išmaniųjų įrenginių naudojimas yra vienareikšmiškai teigiamas.
Kokia išmaniųjų ekranų nauda?
SAUGUMAS. Visų pirmiausia, tai puiki priemonė greičiau pasiekti kelionės tikslą, aiškiai žinant kuriuo keliu turime vykti, tad rizika atsidurti pavojuje – sumažėja. Patekę į nelaimę, besijausdami neramiai taip pat galime griebtis telefono ar kito įrenginio ir taip susisiekti su šeimos nariais, artimaisiais, draugais ar išsikviesti pagalbos tarnybas.
KOMUNIKACIJA. Šiais laikais išmaniaisiais įrenginiais naudojasi nuo pačio mažiausio piliečio iki garbaus amžiaus senjoro. Išmanieji įrenginiai, kuriuose neretai atsiranda ir socialinių tinklų programėlės, padeda žmonėms bendrauti su artimaisiais, draugais ar kitais žmonėmis. Svarbu atkreipti dėmesį, jog socialiniai tinklai turėtų būti naudojami bendrauti su jau pažįstamais asmenimis, o ne naujų draugų paieškai, nes niekada negalime būti 100% tikri, kas slepiasi už kitos paskyros, ar tikrai asmuo yra tas, kuriuo mums prisistato. Dažnai galime išgirsti besibaiminančius, jog nebeliks gyvo bendravimo – tik virtualus. Specialistų teigimu – galime būt ramus, santykiai tarp žmonių vis tiek egzistuos.
MOKYMASIS. Ne veltui sakoma, jog mokytis niekada nėra per vėlu. Išmaniųjų įrenginių bei interneto pagalba dažnas moksleivis gali atlikti mokykloje užduodamus namų darbus. Bet koks informacijos ištroškęs žmogus internete gali rasti begalybę informacijos. Svarbu paminėti, kad informacija kaskart turi būti vertinama kritiškai. Internetas pilnas ne tik gėrio bei naudingos informacijos, tačiau jame slypi ir melagienos, žmonių klaidinimas bei propaganda. Kalbant apie vaikus, jiems svarbu, jog šalia visuomet būtų suaugusieji (tėvai ar mokytojai), kurie turi padėti suprasti išmaniųjų įrenginių naudojimą bei vykdomas užduotis.
Kokia yra išmaniųjų ekranų grėsmė?
KENČIA SVEIKATA. Bet kokio amžiaus žmogus, besinaudojantis išmaniaisiais įrenginiais retai atkreipia dėmesį į savo laikyseną; prastėja rega; atsiranda fizinio aktyvumo stoka; neretai aplanko nuotaikų kaita; taip pat pasireiškia per didelio/mažo valgymo bei užkandžiavimo epizodai. Neretai besinaudojančius socialiniais tinklais aplanko stresas bei savivertę menkinantys jausmai. Tam įtakos turi socialiniuose tinkluose sekami žmonės, kurie publikuoja tam tikrus savo gyvenimo epizodus, sukurdami iškreiptą realybės vaizdą.
PRASTĖJANTI MIEGO KOKYBĖ. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naudojimasis išmaniaisiais telefonais likus valandai iki miego trikdo miego ritmą. Augančio vaiko organizmui yra gyvybiškai svarbus kokybiškas miegas, todėl rekomenduojama neleisti vaikams neštis telefonų į miegamąjį – patariama jį palikti krautis koridoriuje ar svetainėje, kad telefonas nepypsėtų ir nešviestų gavus žinutę.
PRIKLAUSOMYBĖ. Tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Tyrimai parodė, kad išmanusis telefonas pradinukus ir pagrindinės mokyklos mokinius itin įtraukia, todėl gali išsivystyti priklausomybė nuo ekrano ar socialinių tinklų. Tyrimais patvirtinta, kad „Patinka“ paspaudimai ir komentarai padidina laimės hormonu vadinamo dopamino gamybą organizme – panašiai kaip cigaretės rūkantiems. Taip pat pastebėta, kad poreikis nuolat tikrinti socialinius tinklus ir visada žinoti, kas vyksta, augina kortizolio – streso hormono – kiekį organizme. Padidėjęs streso lygis gali turėti įvairiausių neigiamų pasekmių, nuo psichologinių iki atminties, virškinimo problemų ir net depresijos. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų, yra vadinamasis FOMO (angl. Fear Of Missing Out) – jausmas, kai žmogus bijo praleisti kažką svarbaus. Nuo išmaniųjų ekranų naudojimosi priklausomas žmogus greitai susierzina, kai yra atitraukiamas ekrano; nebenori bendrauti; nerimauja; nebesidomi tuo, kas domino anksčiau.
PATYČIOS. Gyvename itin jautriu metu, kuomet patyčios nebepasilieka mokykloje ar darbovietėje. Jos persikelia ir į patyčias patiriančio žmogaus namus.
Elektroninėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kaip:
- Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, kai asmuo yra įžeidinėjamas viešai, kitiems matant ar girdint, o tai gali sukelti baimės ir gėdos jausmą patyčias patiriančiam asmeniui. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, asmuo viešai pravardžiuojamas.
- Šmeižimas internete, kai apie asmenį ar jų grupę yra skleidžiami gandai. Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina “pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus apie tai, tokiu būdu skleisdamos klaidingą informaciją.
- Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito asmens reputacijai. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimiškam ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Pavyzdžiui, septintokas norėdamas pajuokauti, apsimeta savo bendraklase ir jos vardu rašo SMS žinutes kitoms klasės mergaitėms, pravardžiuodamas jas įvairiais negražiais žodžiais.
- Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, videofilmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais.
- Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose, socialiniuose tinkluose ir kt.
- Persekiojimas, kuomet grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad asmuo yra paslapčia stebimas.
- Įvairių su asmeniu susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete. Vaikas gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, prastai atliekantis užduotį kūno kultūros pamokoje, taip pat gali būti filmuojami ir viešinami smurtiniai veiksmai prieš vaiką.
Taip pat atsiranda rizika ne tik patirti patyčias, bet ir pačiam tapti nusikaltėliu, besityčiojančiu iš kitų asmenų.
Kiek laiko ekranais gali naudotis vaikai?
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-5 metai) – iki 1 val per dieną.
- Pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6-10 metai) iki 2 val per dieną.
- Jaunesniems paaugliams (11-14 metų) – iki 3 val per dieną.
Kuo laisvalaikyje galima pakeisti išmaniuosius ekranus ?
Pagrindiniai dalykai – rutina ir užimtumas. O užsiimti žmogus gali daugybe veiklų: mėgstama fizine veikla, įvairiais būreliais, namų tvarkymu, knygų skaitymu, savanoryste įvairiose organizacijose, pagalba artimiems žmonėms, inicijuoti gyvą bendravimą.
Svarbu prisiminti, jog tik nuo naudojimosi trukmės bei kritinio mąstymo priklauso, ar išmanieji ekranai taps įrankiu patogesniam ir įdomesniam gyvenimui ar ginklu, nukreiptu į mus.
Reaguojant į kylančius iššūkius dėl išmaniųjų ekranų naudojimo vaikų ir paauglių tarpe, šiais Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė lankėsi Radviliškio, Šaukoto, Pakiršinio, Vėriškių, Šiaulėnų, Baisogalos, Kunigiškių, Pociūnėlių ir Kalnelio Gražionių Vaiku dienos centruose su paskaita/diskusija “Kaip išGyventi tarp ekranų?”. Aktyvūs VDC ugdytiniai drąsiai reiškė savo nuomonę ir patirtį naudojantis išmaniaisiais įrenginiais. Kartu su visuomenės sveikatos specialiste aptarė išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir kitų įrenginių teikiamą naudą bei galimas grėsmes. Jaunuoliai taip pat prisiminė kaip saugiai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, kaip išvengti priklausomybės jiems bei kaip išsaugoti sveikatą.