Imunitetas – žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Visgi, dėl tam tikrų priežasčių imunitetas gali susilpnėti. Jį gerokai susilpnina bet kokia liga, ypač infekcinė, taip pat chirurginis įsikišimas ir narkozė, pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba, hormoniniai preparatai ir antibiotikai.
Imuniteto susilpnėjimą lemia šie faktoriai:
- Nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius);
- Netaisyklinga mityba;
- Stresas;
- Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai;
- Aplinkos užterštumas;
- Dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.
Imuniteto susilpnėjimo požymiai:
- Dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), herpesas;
- Dažni chroniškų ligų pasikartojimai;
- Padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas;
- Alerginės ligos.
Ką daryti, jei imunitetas susilpnėjęs?
Išmokite atsipalaiduoti. Nedidelė nervinė įtampa stiprina jūsų organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinis stresas veikia atvirkščiai. Nuo streso kenčiančių žmonių organizme sumažėja antikūnų gamyba ir limfocitų aktyvumas. Kad pašalintumėte atsiradusią nervinę įtampą, pamėginkite atsipalaiduoti. Atsikvėpkite 10 minučių, raskite tylią, jaukią vietą. Atsisėskite, užsimerkite, tada įtempkite ir lėtai atleiskite kiekvieną raumenį, pradedant pėdomis, blauzdomis ir judant aukštyn.
Medituokite. Net ir trumpa meditacija sumažina kraujospūdį, ramina nervus ir stiprina imuninės sistemos veiklą. Užsimerkite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pajuskite, kaip išsipučia ir susitraukia pilvas. Pasistenkite apie nieką negalvoti, susikoncentruokite į kvėpavimą. Įkvėpkite ir iškvėpkite 20 kartų.
Nepasiduokite depresijai. Depresija – stiprus smūgis jūsų imunitetui. Neužsisklęskite savyje. Pasikalbėkite su artimu draugu, rašykite dienoraštį, pieškite ar netgi dainuokite. Nelaikykite savyje emocijų, išliekite jas. Tyrimais nustatyta, kad po traumuojančio įvykio užgniaužtos emocijos neišvengiamai veda prie imuniteto silpnėjimo, o net toks paprastas metodas, kaip rašymas, padeda jas išlieti ir sėkmingai įveikti stresą. Tam, kad užrašytumėte tai, kas jus neramina, sugaišite viso labo 5 minutes, o tada galėsite viską suplėšyti ir išmesti.
Atsikratykite baimės. Baimė silpnina imunitetą, mažina baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą.
Judėkite, mankštinkitės. Niekas taip nesilpnina organizmo kaip judesio trūkumas. Kokį aktyvų judėjimą pasirinkti – jums pasakys organizmas. Vieniems užtenka rytinės mankštos, kiti geriau jaučiasi pabėgioję ristele, pašokę, treti praktikuoja jogą. Svarbiausia – krūvis turėtų būti reguliarus (ne rečiau kaip 2 kartai per savaitę) ir saikingas – nuo 30 minučių iki 1 val. per dieną. Pernelyg daug pastangų reikalaujantis fizinis krūvis taip pat silpnina imuninę sistemą: po fizinio persitempimo 12 val. žmogus būna imlesnis įvairioms infekcijoms.
Nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Taurelės mėgėjų imunitetas gerokai silpnesnis nei tų, kurie apskritai nevartoja alkoholio. Manoma, kad alkoholis trukdo leukocitams nusigauti iki infekuotų ląstelių ir virusų kad juos sunaikintų. Beje, rizikuoja ne tik tie, kurie išgerinėja reguliariai. Tyrimai parodė, kad net ir atsitiktinis vienkartinis išgėrimas gali laikinai sumažinti imunines organizmo galimybes.
Meskite rūkyti. Rūkymas ne tik skatina vėžio, širdies, plaučių ligų vystymąsi, bet ir slopina imuninių ląstelių aktyvumą, eikvoja vitamino C atsargas organizme. Nevartojus cigerečių bent 30 dienų, jūsų imuninė sistema vėl pradeda stiprėti.
Įvairus valgiaraštis. Jame turėtų netrūkti šviežių daržovių, vaisių, kokybiškų pieno ir mėsos produktų, žuvies. Ypač svarbu vartoti žarnynui naudingų rauginto pieno produktų, kuriuose yra probiotikų. Šios bakterijos patekę į žmogaus organizmą užkerta kelią žarnyno infekcijoms ir stiprina organizmo pasipriešinimą ligoms. Pagrindiniai šių bakterijų šaltiniai – kefyras, jogurtas, sūriai.
Miegoti – ne trumpiau kaip 8 valandas. Optimalus miego laikas šiokiadieniais – nuo 23 iki 7 val. Tiesa, per išeigines taip pat nereikėtų atsipalaiduoti ir gultis ypač vėlai o keltis apie pietus. Tai pažeidžia nusistovėjusį organizmo biologinį ritmą, o kartu ir imunitetą. Būtinos gero miego sąlygos – tyla, tamsa ir vėsuma.
Pirtis ir grūdinimasis. Jo esmė – temperatūrų kontrastu suaktyvinti, treniruoti imuninę sistemą. Grūdintis galima įvairiais būdais. Galima apsilieti šaltu vandeniu iš kibiro, apsitrinti sniegu ar stiprinti organizmą kontrastiniu dušu. Svarbiausia grūdinantis – reguliarumas. Nevertėtų vaikytis rezultatų. Taisyklingai atliekama procedūra turėtų ne kelti stresą, o tapti malonumu ir kūnui, ir sielai.
Kelkite nuotaiką, bendraukite ir būkite optimistais. Imunitetą stiprinti padeda ir gera nuotaika. Suteikite savo gyvenimui daugiau teigiamų emocijų: bendraukite su draugais, pasivaikščiokite gamtoje, eikite į teatrą, kiną, parodas, klausykitės muzikos, skaitykite įdomias knygas. Kiekvieną vakarą, užuot galvojus apie savo klaidas ir nesėkmes, vertėtų prisiminti, kas tą dieną nutiko pozityvaus, gero. Kaip žinia, optimistai gyvena ilgiau nei pesimistai.
Branginkite draugystę. Moksliškai įrodyta, kad žmonės, kurių socialinė adaptacija gera ir kurie gerai sutaria su aplinkiniais, yra atsparesni ligoms, rečiau serga nei tie, kurie mieliau laiką leidžia vienumoje. Tad kuo daugiau draugų – tuo stipresnis imunitetas!
Juokitės. Juokas mažina kraujospūdį, organizme mažėja streso hormonų, atsipalaiduoja raumenys, gaminasi daugiau endorfinų. Įdomu, kad net galvojant apie ką nors juokingo kraujyje mažėja adrenalino.
Paprasti būdai imunitetui stiprinti:
Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgykite jo kasdien – ir rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais, o net jei susirgsite – liga praeis kur kas lengviau ir greičiau. Nebūtina jo valgyti žalio, naudokite jį gaminant maistą, troškinant, kepant, verdant. Kad išlaisvintumėte aliciną – medžiagą, kuri ir suteikia česnakui stiprų gydomąjį poveikį, – česnaką rekomenduojama sutrinti. Luktelėkite 10 minučių prieš dėdami jį į patiekalą, jei troškinsite ar virsite – dėkite patiekalui jau bebaigiant gamintis, likus ne daugiau kaip 5 minutėms. Taip išsaugosite jo gerąsias savybes.
Naudingosios bakterijos. Jos padeda apsaugoti skrandį, žarnyną nuo infekcijų, stiprina imuninės sistemos veiklą. Šių bakterijų galima gauti su rauginto pieno gaminiais, kurių galiojimo laikas – ne ilgesnis nei savaitė. Tik tokiuose produktuose yra pakankamai daug gyvų, aktyvių ir naudingų bifido bakterijų, kurios taip pat dalyvauja imuniteto stiprinime.
Ženšenis. Pirma, jis padeda organizmui įveikti stresą. Antra, padidina imuninių ląstelių kiekį kraujyje ir saugo nuo gripo bei peršalimo. Pavartojus visą kursą ženšenio papildų imunitetas stiprėja.
Multivitaminai. Jie papildo trūkstamų elementų atsargas organizme. Dar geresnis pasirinkimas – vartoti daug šviežių uogų, vaisių ir daržovių. Deja, kai toks valgiaraštis neįmanomas, tenka kliautis sintetiniais pakaitalais.
Ežiuolė. Ši žolelė laikoma svarbiausiu imunitetą stiprinančiu augalu. Joje yra medžiagų, kurios spartina žaizdų gijimą, įveikia uždegiminius procesus. Ežiuolė padeda organizmui kovoti su įvairiais virusais ir bakterijomis. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės gerti 2-3 kursus per metus.
Bičių duonelė. Ypatingos jėgos turintis bičių produktas – bičių duonelė. Jos unikalias savybes patvirtina daugybė mokslinių tyrimų. Bičių duonelė – vertingas vitaminų ir gamtinių elementų šaltinis. Joje yra visų B grupės vitaminų, karotinoidų, vitaminų C, D, E, taip pat proteinų, aminorūgščių, fermentų ir netgi gamtinių antibiotikų. Joje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui.
Nepamirškite – stiprus imunitetas ne tik saugo nuo ligų, bet ir prailgina gyvenimą!