Menu Close

Kokie požymiai išduoda cukrinį diabetą?

Cukrinis diabetas, tai endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės. Insulinas skatina gliukozės patekimą iš kraujo į ląsteles, reguliuoja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Sutrikus insulino išskyrimui ar funkcijai, gliukozė nepatenka į ląsteles, tačiau kaupiasi kraujyje, o tai sukelia ląstelių badavimą ir ryškų gliukozės padaugėjimą kraujyje. Cukrinio diabeto rizikos faktorių yra gana daug (nutukimas, netinkama mityba, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas), tačiau ligą sukelia ne vienas kuris nors, bet įvairūs jų deriniai. Didelę reikšmę cukriniam diabetui atsirasti turi paveldėtas polinkis. Skiriami keli diabeto tipai, iš jų dažniausi pirmasis ir antrasis tipai.

Pirmojo  tipo diabetas vystosi dėl kasos salelių ląstelių destrukcijos, kuri dažniausiai, bet ne visada, yra autoimuninės kilmės. Jam būdinga, kad tipiniai simptomai išsivysto gan greitai – ryškus insulino trūkumas sukelia didelę hiperglikemiją ir galiausiai ketozę dėl riebalų skilimo. Nevartojantiems insulino pacientams išsivysto gyvybei pavojinga diabetinė ketoacidozė. Būdingas jauniems žmonėms, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.

Antrojo  tipo diabetui būdinga slapta pradžia, jis dažnai esti besimptomis ir nediagnozuojamas daug metų. Pacientų organizmas vis dar gamina insuliną, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų PG koncentraciją siaurose normos ribose. Dažnai siejamas su tam tikro lygio atsparumu insulinui, kuomet gliukozės koncentracijai sumažinti insulino reikia daugiau nei sveikam asmeniui.

Tiek pirmojo tipo diabeto, tiek antrojo tipo diabeto atvejais ląstelės negauna joms būtino gliukozės kiekio ir žmogaus organizmas praneša apie tai tokiais simptomais:

Padažnėjęs poreikis šlapintis – padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymis. Jeigu organizme sutrikusi insulino gamyba arba jeigu insulinas savo darbo neatlieka, inkstai negali filtruoti kraujyje esančio cukraus. Dėl to padidėja inkstams tenkantis krūvis, jie bando gauti iš kraujo papildomo skysčio, būtino susikaupusiam cukrui ištirpyti, todėl šlapimo pūslė beveik nuolat būna pilna. Jeigu ėmėte vartoti daug daugiau skysčių nei paprastai, tačiau vis tiek niekaip negalite numalšinti troškulio, negalima atmesti galimybės, jog dėl to kaltas cukrinis diabetas – ypač jei troškulys sutampa su padažnėjusiu šlapinimusi. Kai organizmas ima ieškoti papildomo skysčių šaltinio kraujyje, pradedama dažniau šlapintis, labai greitai prasideda organizmo dehidracija ir žmogus pajunta poreikį daugiau gerti, kad atkurtų skysčių balansą.

Svorio kritimas ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Tuomet kasa liaujasi gaminusi insuliną. To priežastys gali būti dvi: arba kasos ląsteles užpuolė virusai ir prasidėjo autoimuninė organizmo reakcija (t.y. insuliną gaminančių ląstelių atmetimas), arba organizmas ima ieškoti naujo energijos šaltinio, kad aprūpintų ląsteles būtinu cukraus kiekiu, todėl ima nykti raumenų ir riebalų audiniai. Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, todėl kūno svoris nemažėja pastebimai.

Silpnumas, greitas nuovargis – dar vienas cukrinio diabeto simptomas. Dėl jų taip pat kaltas cukrus. Iš maisto jis patenka į kraują, kur insulinas turėtų padėti organizmo ląstelėms cukrų pasisavinti. Ląstelės cukrų naudoja gyvybinei energijai palaikyti. Jeigu insulino nėra arba ląstelės liaujasi į jį reaguoti, cukrus taip ir lieka kraujyje, ląstelėms ima stigti energijos, todėl žmogus jaučia nuolatinį negalavimą, nuovargį.

Rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas yra vadinamas neuropatija. Jeigu cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką lieka aukštas, jis pradeda ardyti nervų sistemą – ypač galūnėse esančius nervus. Kadangi antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, juo sergantys žmonės dažnai to nė nežino. Todėl cukraus kiekis kraujyje gali viršyti normalų net keletą metų, kol pagaliau bus diagnozuotas diabetas. Griežta cukraus kiekio kraujyje kontrolė dažnai padeda susilpninti neuropatijos simptomus.

Kiti galimi diabeto simptomai: pablogėjusi rega, išsausėjusi oda ir niežulys, dažnos infekcijos arba ilgai negyjančios žaizdelės (įpjovimų ir kt.), greitai net po menkučio sumušimo atsirandančios mėlynės.

Svarbu stebėti savo organizmą, jo pokyčius ir pajutus negalavimus kreiptis į medikus, kad liga būtu laiku diagnozuota.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija

Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą